Mendzyžečas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šis straipsnis apie Lenkijos miestą Liubušo vaivadijoje, apie miestą Liublino vaivadijoje skaitykite Palenkės Mendzyžecas

Mendzyžečas
lenk. lenk. Międzyrzecz
vok.
Meseritz'
   POL Międzyrzecz COA.svg      POL Międzyrzecz flag.svg   
Międzyrzecz - ratusz.jpg
Rotušė

Mendzyžečas
52°26′54″N 15°35′18″E / 52.44833°N 15.58833°E / 52.44833; 15.58833 (Mendzyžečas)Koordinatės: 52°26′54″N 15°35′18″E / 52.44833°N 15.58833°E / 52.44833; 15.58833 (Mendzyžečas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Liubušo vaivadija
Įkūrimo data: 1248
Burmistras: Remigiusz Lorenz
Gyventojų (2014): 18 487
Plotas: 10 km²
Tankumas (2014): 1 849 žm./km²
Altitudė: 49 5 - 52 5 m
Pašto kodas: 66-300
Commons-logo.svg Vikiteka: MendzyžečasVikiteka

Mendzyžečas (lenk. Międzyrzecz, lot. Meserici, vok. Meseritz} – miestas Lenkijos vakaruose, Liubušo vaivadijoje, į pietryčius nuo Goržuvo Vielkopolskio; apskrities centras. 18 487 gyv. (2014 m.). Įsikūręs prie Vartos intako Obros upės. Per miestą eina plentas ŠčecinasVroclavas. Statybinių medžiagų, elektros mašinų gamyba, medienos apdirbimo, baldų, chemijos, siuvimo, maisto pramonė. Turizmas. Muziejus (apima XIV a.XVI a. pilį, XVIII a. seniūnijos ir kitus pastatus; archeologijos, istorijos, etnografijos, meno, dailiųjų amatų ir kiti eksponatai). Netoli miesto, požeminiuose įtvirtinimuose, yra du faunos rezervatai, kuriuose žiemoja apie 30 000 šikšnosparnių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

IX a. dab. miesto vietoje buvo gyvenvietė. Pirmą kartą paminėtas 1005 m., XII a.XIII a. kaštelionijos centras. 1248 m. gavo miesto teises, 12961329 m. priklausė Brandenburgui. XIV a. – XVI a. amatų ir prekybos centras. Nuo XV a. vidurio pilies teismo buveinė. Nuo XVI a. protestantizmo centras; susidarė gausi žydų bendruomenė. Per 16551660 m. karą su Švedija sudegintas. 17801806 m. svarbus gelumbės prekybos centras. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo atiteko Prūsijai, vokiškai vadintas Mezericu. XIX a. prarado ūkinę reikšmę. 1885 m. iki miesto nutiestas geležinkelis. Po Pirmojo pasaulinio karo Mendzyžečas liko Vokietijoje, po Antrojo pasaulinio karo grąžintas Lenkijai. 17911975 m. ir nuo 1999 m. – apskrities centras.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko karaliaus Kazimiero III Didžiojo pastatydintos gotikinės pilies (XIV a., XVI a. atnaujinta, XVII a. per karą sunaikinta) griuvėsių liekanų, barokinis seniūnijos pastatas (1719 m., dabar muziejus), barokinė su klasicizmo elementais rotušė (1581 m., 1813 m. perstatyta). Sakraliniai pastatai: gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1479 m., XVI a. pirmoje pusėje pristatyta presbiterija ir zakristija), klasicistinė sinagoga (1824 m.), vėlyvojo klasicizmo Šv. Vaitiekaus (1834 m., iki 1945 m. priklausė evangelikams) bažnyčia.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mendzyžečas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 43-44 psl.