Margarita Rimkevičaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Margarita Rimkevičaitė
Margarita Rimkevičaitė.png
Gimė: 1875 m. gegužės 17 d.
Maciejkų k., Piedrujos par., (dab. Kraslavos savivaldybė) Latvija
Mirė: 1969 m. balandžio 24 d. (93 metai)
Tauragė Lietuva
Tėvas: Fabianas Rimkevičius
Motina: Uršulė Rimkevič
Veikla: vienuolė
Pareigos: Marijos tarnaičių kongregacijos provincijolė

Margarita Rimkevičaitė (tikrasis vardas Zofija Rimkevičaitė; g. 1875 m. gegužės 17 d. Latvijoje1969 m. balandžio 24 d. Tauragėje) – vienuolė, Marijos tarnaičių kongregacijos provincijolė.[1]

Motina Margarita Rimkevičaitė buvo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos (PAMI) Lietuvos provincijos, įkurtos 1923 m. vasario 8 d., įsteigėja.[2] Jos rūpesčiu buvo steigiamos ir sėkmingai dirbo mergaičių amatų ir namų ruošos mokyklos, vaikų darželiai įvairiose Lietuvos vietose. Ji buvo vienuolinio gyvenimo pavyzdys: mokė, kaip reikia gyventi ir dirbti, pasišvęsti Dievui ir žmonėms, siekti religinių žinių, formuoti krikščionišką sąžinę.

2001 m. vienuolės vardu pavadinta valstybinė profesinio mokymo įstaiga – Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla.[3]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Zofija Rimkevičaitė gimė 1875 m. gegužės 17 d. Maciejkų kaime, Piedrujos parapijoje, esančioje Latvijos pasienyje su Baltarusija (dab. Mateiki, Indros seniūnija, Kraslavos savivaldybėje). Ji buvo pirmoji dukra iš 5 vaikų Fabiano ir Uršulės Rimkevičių šeimoje. Turėjo brolį ir 3 seseris. Tėvai buvo kilę iš lenkų bajorų, patriotiškai nusiteikę. Senelis iš tėvo pusės dalyvavo 1830 m. lapkričio sukilime kaip generolas. Po sukilimo numalšinimo rusų caro valdžia konfiskavo dvarą, jis netrukus mirė, palikdamas 7 metų sūnų Fabianą.

Zofija augo ir buvo auklėjama giliai tikinčioje šeimoje. Būdama 8 metų priėmė pirmąją Komuniją. Kartu su šeima dalyvaudavo Šv. Mišiose, priimdavo sakramentus, vėliau ji ir dažniau tai darė. Tėvas nebuvo patenkintas dideliu jos pamaldumu, bet užtariant jos namų mokytojai, sutiko su jos tokiu požiūriu į tikėjimą. Zofija išsilavinimą gavo namuose. Būdama 16 metų apsigyveno pas savo tetą netoli Rokiškio buvusiame Kovnasovskio dvare, kur dirbo guvernante, auklėjo vaikus. Dažnai apsilankydavo Rokiškio bažnyčioje, kur susipažino su vienuolėmis Marijos Tarnaitėmis, tvarkiusiomis ir prižiūrėjusiomis maldos namus.

Į vienuolyną įstojo 1896 m. spalio 21 d. Nove Miaste prie Pilicos (Nowe Miasto nad Pilicą). Pirmuosius įžadus davė 1898 vasario 3 d., priėmė Margaritos vardą. Buvo paskirta vyresniąja bei parduotuvės vedėja Šlacheckų Čyžove (Czyżowie Szlacheckim), Švento Kryžiaus vaivadijoje. 1899 m. pranciškonas Antanas Bizauskas pakvietė Marijos Tarnaites į Ilūkstę, pietryčių Latvijoje. Margarita 2 metus buvo Ilūkstės naujai įkurtų vienuolinių namų vyresniąja, po to vyresniąja generaliniuose (centriniuose) vienuolyno namuose Nove Miaste prie Pilicos. 1903 m. paskirta provincijos vyresniąja Bialystoke, o 1921 m. atsiųsta į Lietuvą įkurti Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių kongregacijos vietinę (Lietuvos) provinciją. Šios provincijos, prisidengusios „Lietuvaičių švietimo draugijos“ vardu, vyresniąja buvo iki 1943 m. 1923 m., padedant kunigui Ignui Labanauskui, parašė šios draugijos statutą, kurį patvirtino valdžia. Šios draugijos vardu seserys veikė visoje Lietuvoje. Sesuo Margarita draugijoje buvo užimta seserų reikalais: kūrė naujus namus, rūpinosi seserų vienuoliniu ir profesiniu ugdymu.

Sesuo Margarita labai rūpinosi švietimu. 1923 m. įkūrė mergaičių amatų mokyklą Rokiškyje. 1927 m. iš Rokiškio į Panevėžį perkelti provincijos namas ir noviciatas, kur Sodų ir Aldonos gatvėse sesuo Margarita įsigijo namus. 1927 m. „Lietuvaičių švietimo draugija“ čia įkūrė profesinę mokyklą mergaitėms ir bendrabutį. Įsteigtos kitos trys amatų mokyklos Tauragėje, Adakave (Tauragės raj.), Palangoje. Taip pat Margaritos iniciatyva „Lietuvaičių švietimo draugija“ turėjo vaikų prieglaudas Panevėžyje, Adakave, Girėnuose, Palangoje, keletą vaikų darželių bei pradinių mokyklų.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. Tarybų valdžia atėmė seserų namus ir uždarė buvusias veiklas, taip pat buvo atimta ir mokykla Panevėžyje. Nežiūrint didelės nesėkmės, Margarita sutiko su Dievo valia, dėkodama Dievui už viską. 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla buvo likviduota, pastatai ir turtas perduotas Panevėžio specialiajai amatų mokyklai.

Nuo 1940 m. komunistų ieškoma kaip Vienuolijos vadovė, Margarita slapstėsi pasikeitusi pavardę. Areštavo ją tik parai, o trūkstant įrodymų paleido. Naujai ieškoma 1945 m. slapstėsi Troškūnuose (Anykščių raj.), bet pasirodžius, kad ir ten nesaugu, slapstėsi įvairiuose vienuolynuose lankydama seseris. 1958 m. jai lankantis Lenkijoje generaliniuose namuose, gavo pasiūlymą ten pasilikti, bet jo nepriėmė, grįžo į Lietuvą, kad malda ir atgaila palaikytų seserų dvasią.

Margarita slapstėsi kartu su seserimis įvairiose Lietuvos vietose. Mirė 1969 m. balandžio 24 d. Tauragėje. Vienuolyno centras Lietuvoje nuo 1926 m. buvo ir yra Panevėžys, todėl jos palaikai perkelti dar sovietmečiu (1980 m.) į Panevėžio Ramygalos g. kapines.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]