Lygnugariškiai

Koordinatės: 55°54′04″š. pl. 21°32′46″r. ilg. / 55.901°š. pl. 21.546°r. ilg. / 55.901; 21.546 (Lygnugariškiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lygnugariškiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Lygnugariškiai
Lygnugariškiai
55°54′04″š. pl. 21°32′46″r. ilg. / 55.901°š. pl. 21.546°r. ilg. / 55.901; 21.546 (Lygnugariškiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2011) 0
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lýgnugariškiai
Kilmininkas: Lýgnugariškių

Lygnugariškiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 5 km į pietryčius nuo Kartenos ir 3 km į šiaurės vakarus nuo Kalniškių, abipus Alanto. Teritorijos plotas – 87,07 ha.[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai asmenvardinis vietovardis, kilęs iš pirmojo naujakurio Lygnugario pavardės daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Lignaguryszki, Lignugaryszki, rus. Лигнугаришки, Лигнугаришкяй, liet. Lignugariškiai, Lygnugariškiai, Lygnugariškė, Lygnugariai. Vietos gyventojai vardą tarmiškai taria: žem. Līgnogarėškē, rečiau – žem. Lygnugarē.

Vietovė seniau neoficialiai vadinta Smarglynu, Smurglynu (žem. Smarglyns), vėliau – Šileikynu, Šileikinu (žem. Šėleikins).[3] Pirmojo neoficialaus vietovardžio kilmė nežinoma, o antrasis kilo nuo palivarko nuomininko bajoro Šileikos pavardės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Centrinę kaimo dalį kerta Alantas, šiaurės rytinę – Karkluojė, o rytiniu pakraščiu teka Juodupis. Nuo Bumbulių miško pietvakarine dalimi vingiuoja dar vienas Alanto intakas, vadintas Lazdupiu (žem. Lazdopis), kitaip – Upeliu (žem. Opalis).[4] Pietiniu pakraščiu praeina kelias  2307  Kartena–Kalniškiai–Anužiai .

Didžiąją teritorijos dalį užima brandūs miškai ir jaunuolynai. Vakarinėje dalyje auga Eglynėlio, o rytiniame pakraštyje – Domarko miškas. Dirbamos žemės yra per 20 ha. Kaimą juosia Gaudučių, Kupšių, Lubių, Kalniškių ir Vėlaičių žemės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lygnugariškės (Lygnugariškių) kaimo planas po Lietuvos žemės reformos. Ištrauka iš Lietuvos kariuomenės topografų parengto Plungės–Kartenos apylinkių žemėlapio. Apie 1939 m.

Kaimas susiformavo XVIII a. II pusėje Alanto upės kairiajame krante plytėjusioje plėšininėje Kartenos dvaro bendrųjų ganyklų ir miško žemėje.

XIX a. pr. buvo 2,[5] 1846 m. – 8 dūmai.[6] Už išsinuomotą žemę žemdirbiai mokėjo Kartenos dvarui činšą, atlikinėjo įvairias prievoles. Dvasiniu kaimiečių gyvenimu rūpinosi Kartenos parapijos dvasininkai.

Per baudžiavos panaikinimo reformą išbaudžiavinti žemdirbiai buvo priskirti Kartenos valsčiaus valstiečių luomui ir gavo teisę išsipirkti iš dvaro dirbamą žemę. Dvarui likusiai žemei administruoti dvarininkai Pliateriai pastatė palivarką, kuris pavaldus buvo Adomo Pliaterio įkurtam Kartenos dvaro Gaudučių palivarkui.[7]

1916–1921 m. kaime gyveno valstiečių Leonardo Drakšo, Ignaco Šlyžiaus, Kazimiero ir Antano Pocių, Jono Beržonskio, o palivarke – kumečių Kazimiero Budrio ir Kazimiero Baltuonio šeimos.[8] Jonas Beržonskis buvo Gediminaičių Beržanskių giminės palikuonis.[9]

1923 m. buvo 5 ūkiai.[10] Per Lietuvos žemės reformą palivarkas iš Sofijos Pliaterytės-Vieliopolskos nusavintas, 1923–1931 m. išparceliuotas,[11] o žemė prijungta prie kaimo, kuris neoficialiai vadintas Šileikinu.

Tarpukariu Lygnugariškiuose gyveno Kazimiero Pociaus, Jono Beržonskio, Edvardo Pryžginto, Kazimiero Kniūkštos, Prano Šlyžiaus, Jono Drakšo šeimos, Konstantinas Jazdauskis, Steponas Kazlauskas, nuo 1933 m. dirbęs mechaniku ir budėtoju Stonaičių vandens elektrinėje.[12] Jono Drakšo žmona, atitekėjusi iš Suvalkijos, buvo kaimo siuvėja.[13] Kaimo ūkininkai valdė nedidelius, vidutiniškai 8–14 ha dydžio žemės sklypus.[14]

1949 m. dauguma valstiečių ūkių buvo priversta jungtis prie Eitučių kolūkio, apėmusio dar kaimynystėje esančius Eitučius ir Kupšius. Individualius valstiečių ūkius išsaugojo Edvardas Prižgintas (8,37 ha), Kazys Jazdauskas (8,05 ha) ir Vladas Slyžius (12,76 ha).[15] V. Slyžius 1950 m. buvo priverstas įstoti į kolūkį, kurio valdyba asmeniniam kolūkiečio sodybiniam sklypui paliko 60 arų (54 arus arimui, po 2 arus sodybai, sodui ir daržui) žemės.[16]

Sovietmečio melioracija ir kolūkių ariamos žemės laukų plėtra kaimą sunaikino. Jame nuo 2001 m. gyventojų neliko, o paskutinis iš Lygnugariškių kilęs Antanas Prižgintas mirė 2008 m.[17]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m. Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1915–1944 m. Kalniškių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1944–1950 m. Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1963 m. Kalniškių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1950–1995 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[18] 1923 m.sur.[19] 1959 m.sur.[20] 1970 m.sur.[20] 1979 m.sur.[21] 1989 m.sur.[22] 2001 m.sur.[23] 2011 m.sur.[24]
28 35 24 16 3 1 0 0


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. ↑ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-10-26 nutarimas Nr. 1062 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124. – L. 2
  3. ↑ Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. – Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius, 2012. – P. 981
  4. ↑ Lietuvos žemės vardas. Žemės vardai Lygnugariškių kaimo Kartenos valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašytojas Stefanija Vosylienė. – 1937 m. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondai
  5. ↑ Gaudučių, Vėlaičių, Balsių, Kalveliškių ir Šešuikių žemių planas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 526, ap. 7. – B. 4994
  6. ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej, w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846
  7. ↑ Julius Kanarskas. Lygnugariškiai, vadinti dar Šileikynu ir Smarglynu. – Pajūrio naujienos. – 2023 m. rugsėjo 22 d. – P. 10
  8. ↑ Kartenos RKB mirties metrikų knyga. – 1908–1921 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, a. v. 8. – L. 116–215
  9. ↑ Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis. Lietuvių heraldika. – Kaunas, 1930. – P. 23–24
  10. ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
  11. ↑ Kartenos vls. Lignugariškių plv. Palivarko, buvusio Velepolskienės Zofijos nuosavybėje, parceliacijos planas (1:5000). – 1923-01-01 – 1923-12-31. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – 1250, ap. 4/5, a. v. 129
  12. ↑ Plungės elektros stoties viršininko pranešimas dėl S. Kazlausko atleidimo iš Stončių elektros stoties budėtojo pareigų. –1933-03-21. – Kretingos muziejaus fondai. – KM D-2
    Atsiskaitomoji knygelė Nr. 2, išduota Plungės elektros stoties darbininkui S. Kazlauskui. – 1935–1937 m. – Kretingos muziejaus fondai. – KM D-3
  13. ↑ Kretingos rajono Kartenos seniūnijos išnykę kaimai. 2016 metų etnografinės ekspedicijos medžiaga. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2016. – P. 40
  14. ↑ Julius Kanarskas. Lygnugariškiai, vadinti dar Šileikynu ir Smarglynu. – Vakarų ekspresas. – 2023 m. rugsėjo 30 d.
  15. ↑ Kartenos valsčiaus likusio laisvo valstybinio žemės fondo vardinis sąrašas. – 1949 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 95, f. 1, a. v. 7
  16. ↑ Kartenos valsčiaus likusio laisvo valstybinio žemės fondo vardinis sąrašas. – 1950 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 95, f. 1, a. v. 8
  17. ↑ Irena Šeškevičienė. Irena. Gyvenimas prie raistų ir akivarų. – Pajūrio naujienos. – 2009 m. spalio 16 d.
  18. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  19. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  20. ↑ 20,0 20,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  21. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  22. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  23. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  24. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  25. ↑ Lietuvos gyventojų genocido tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. archyvinė pažyma
    Kartenos valsčiaus partizanai (sąrašas). – Sudarė Juozapas Antanas Viluckas. – Kartena. 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius, 2012. – P. 300

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

KARTENA – 5 km
Vėlaičiai – 2 km 		Gaudučiai – 3 km Aleksandravas – 7 km
Kupšiai – 2 km
Abakai – 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pakutuvėnai – 9 km
Budriai – 6 km Balsiškiai – 2 km Lubiai – 3 km
Kalniškiai – 3 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lygnugariškiai&oldid=7151689"