Lietuvos universitetų rektorių konferencija

Lietuvos universitetų rektorių konferencija
lot. Conventus rectorum universitatum Lituaniae
Pirmtakas	Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija (1995-1998)
Įkūrėjas	1995 m. kovo 28 d. (1995-03-28)^[1]
Tipas	NVO
Būstinė	KTU III rūmai Laisvės al. 13, 44238 Kaunas
Narystė	Baltijos universitetų rektorių konferencija Europos universitetų asociacija
Generalinis sekretorius	Kęstutis Kriščiūnas^[2]
Vadovas	Rimvydas Petrauskas
Tinklalapis	LURK.lt

Lietuvos universitetų rektorių konferencija – Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų rektorių organizacija.

Nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – viršininkas plk. Juozas Kačergius
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – dr. Dalius Misiūnas
Kauno technologijos universitetas – prof. Eugenijus Valatka
Klaipėdos universitetas – prof. Artūras Razbadauskas
Lietuvos muzikos ir teatro akademija – doc. Judita Žukienė
Lietuvos sporto universitetas – doc. Diana Rėklaitienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – prof. Rimantas Benetis
Mykolo Romerio universitetas – prof. Inga Žalėnienė
Vilniaus dailės akademija – doc. Ieva Skauronė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas – prof. Romualdas Kliukas
Vilniaus universitetas – prof. Rimvydas Petrauskas
Vytauto Didžiojo universitetas – prof. Juozas Augutis

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekia katinti mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su valstybinės valdžios ir vietos savivaldos institucijomis, tarptautinius ryšius.
Teikia siūlymus studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, dėl aukštojo mokslo (studijų, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų perkvalifikavimo, mokslininkų rengimo, universitetų mokslinio ir kūrybinio darbo) valstybės politikos.
Palaiko ryšius su užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis.

Reglamentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veiklą reglamentuoja 2000 m. Aukštojo mokslo įstatymas, 2002 m. Mokslo ir studijų įstatymas ir kt. įstatymai, 1988 m. Didžioji universitetų chartija ir 2003 m. priimtas statutas.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukščiausia institucija – narių posėdis, renkantis prezidiumą, prezidentą ir viceprezidentą, generalinį sekretorių ir kanclerį.

Veikia sekretoriatas – nuolat veikianti vykdomoji institucija, Infrastruktūros ir finansų, Mokslo, Studijų komitetai, Informacinių technologijų, Tarptautinių ryšių, Teisės, Sveikatos ir sporto nuolatinės darbo grupės.^[3]