Lielirbė

Koordinatės: 57°37′8″ š. pl. 22°6′24″ r. ilg. / 57.61889°š. pl. 22.10667°r. ilg. / 57.61889; 22.10667 (Lielirbė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lielirbė
latv. Lielirbe
Lielirbės prieplauka
Lielirbė
Lielirbė
57°37′8″ š. pl. 22°6′24″ r. ilg. / 57.61889°š. pl. 22.10667°r. ilg. / 57.61889; 22.10667 (Lielirbė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Kuršas Kuršas
Savivaldybė Ventspilio savivaldybė
Valsčius Targalės valsčius
Įkūrimo data 1387 m.
Gyventojų (2015) 4
Altitudė 4 m

Lielirbė (lyv. Īra, latv. Lielirbe) – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje, Kurše. Lielirbė išsidėsčiusi valsčiaus šiaurėje prie Irbės upės žiočių už 55 km nuo valsčiaus centro Targalės, už 52 km nuo savivaldybės centro Ventspilio ir už 179 km nuo Rygos. Vienas iš Lyvių pakrantės kaimų.

Lielirbė – vienintelis kaimas, kuriame kalbėta pereinamąja (vidurine) Kuršo lyvių kalbos patarme.

Lielirbės (Irvemünde) vardas pirmą kartą paminėtas 1387 m. spalio 17 d. trečiųjų teismo dokumente. XVII a. antrosios pusės žemėlapyje Lielirbė pavaizduota kaip turintis uostą laisvųjų žmonių (ne baudžiauninkų) kaimas Dižirve (liet. k. būtų „Didžiairvė”).[1] Kaimas Irbės upės žiotyse formavosi kaip lyvių jūreivių uostas. XIX a. pabaigoje Lielirbės mažasis uostas buvo aktyvus medienos prekybos ir transportavimo centras. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lielirbėje buvo statomi burlaiviai. Tuo metu burlaivius statydavo beveik visuose Kuršo pakrančių kaimuose, tačiau daugiausia į vandenį jų buvo nuleidžiama Lielirbėje.

1923 m. lyviai Lielirbėje subūrė savo chorą.[2] 1924 m. birželio 24 d. Lielirbėje buvo surengtas lyvių chorų koncertas, kurį estų tautotyrininkas, lyvių tautosakos bei kalbos tyrėjas Oskaras Loritsas (est. Oskar Loorits) įvardija kaip pirmąją lyvių dainų šventę.[3]

Kaimas maždaug šešių kilometrų ruože išsidėstęs abiejuose Irbės upės krantuose; upė kaimą dalija į dvi dalis, jos vadinamos „jūrpuse” (latv. jūrspuse) ir „žempuse” (latv. zemspuse). 1939 m. Lielirbėje buvo apie 300 gyventojų ir daugiau kaip 70 namų.[4] Kai Kuršo pakrantė buvo įtraukta į Sovietų Sąjungos pasienio zoną, Lielirbėje gyventojų labai sumažėjo. Šiomis dienomis nuolatos gyvenamų namų Lielirbėje nedaug, dalis jų naudojami kaip vasarnamiai. Irbės upė – populiarus vandens turizmo maršrutas, vasarą jos žemupyje būna daug plaukiojančiųjų valtimis; upės dešiniajame krante, už keleto kilometrų nuo žiočių aukštupio link, įsikūrusi valčių nuomos bendrovės „Campo” bazė (Irbės kempingas).

Įžymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

  • Martinis Lepstė (1881–1958) – lyvių kalbos mokytojas Lyvių pakrantėje (1923–1938), Lyvių sąjungos pirmininkas (1924–1933).
  • Didrikis Blūmas (1893–1970) – Lielirbės choro dirigentas.
  • Emylija Rullė (1910–1989) – poetė.
  • Valda Marija Blūma-Šuvcanė (1923–2007) – lyvių kultūros ir istorijos tyrėja.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lībiešu krasts Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2017-04-29
  2. Renāte Blumberga, Liivlaste muusikaelu, Liivlased. Ajalugu, keel ja kultuur, 2011, p. 354
  3. Loorits, Oskar Esimene Liiwi laulupidu. Päevaleht. 24. november 1924
  4. Tūrisms Ziemeļkurzemē. Lielirbe Archyvuota kopija 2020-08-03 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2017-04-29

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]