Laboratorijoje užauginta mėsa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Laboratorijoje užauginta mėsa (arba dirbtinė mėsa, mėsa in vitro) – gyvūno mėsa, kuri niekada nebuvo jo gyvo dalis. Mokslininkai šiuo metu tobulina dirbtinės mėsos auginimo procesą laboratorijose, naudodami gyvūnų raumenų ląsteles.[1][2]

2013 m. rugpjūtį Londone viešam degustavimui buvo pirmą kartą pateiktas dirbtinės mėsos gaminys – jautienos maltinukas.[3] Nepaisant šiuo metu aukštos dirbtinės mėsos gamybos kainos, manoma, kad ši technologija ateityje gali tapti ekonomiškai pelninga ir konkuruoti su tradicine mėsos gavyba.[4]

Anot paskaičiavimų, palyginus su tradicine mėsa, dirbtinės gamybai reikia sunaudoti 45 % mažiau energijos, išskiriama 96 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir panaudojama 99 % mažesnis žemės plotas.[5]

Dirbtinė mėsa neturėtų būti painiojama su mėsos imitacija, kuri gaminama iš augalinių baltymų, pavyzdžiui, sojos.

Procesas[taisyti | redaguoti kodą]

Dirbtinė mėsa iš esmės susideda iš gyvūno raumens. Proceso metu biopsijos pagalba paimama gyvūno raumens ląstelė ir sujungiama su baltymais, kurie padeda ląstelei augti į didelę porciją mėsos.

Pradinės ląstelės gali būti ir embriono kamieninės arba palydovinės ląstelės. Dėl realių raumenų, ląstelė turėtu augti "vietoje", kurioje būtu įrengtas dirbtinis kraujo apytakos ratas. Tokiu būdu ląstelei būtų suteikiamas deguonis ir maisto medžiagos, šalinamos atliekos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dirbtinės mėsos plėtra prasidėjo nuo NASA eksperimentų, kuriais siekta išauginti ilgalaikės mėsos astronautams. 1995 m. technika buvo patvirtina „JAV maisto ir vaistų administracijos“. Nuo 2001 m. NASA pradėjo intensyvius bandymus.

2000 m. „Taikomųjų BioScience Tyrimų Konsorciumas“ parengė pirmąją dirbtinės mėsos valgomąją formą, pagamintą iš auksinės žuvelės.

2001 m. dermatologas Wiete Westerhof ir verslininkai Willem van Eelen ir Willem van Kooten paskelbė užpatentavę dirbtinės mėsos gamybą.

2008 m. PETA skyrė 1 milijono dolerių prizą firmai, kuri pirma pateiks vartotojams dirbtinę vištieną iki 2012 metų. Nyderlandų vyriausybė skyrė 4 milijonus dolerių dirbtinės mėsos eksperimentams.

2008 m. balandžio mėn. Norvegijoje įvyko pirmoji dirbtinės mėsos gamybos tarptautinė konferencija.

2013 m. rugpjūčio mėn. Londone viešai degustacijai buvo pateiktas pirmasis dirbtinės mėsos maltinukas.[6]

Argumentai[taisyti | redaguoti kodą]

[taisyti | redaguoti kodą]

Dirbtinė mėsa būtų švaresnė ir turėtų mažesnį ligų pavojų, negu tradicinė mėsa. Dirbtinė mėsa būtų be augimo hormonų ir antibiotikų, kuriais šeriami gyvūnai intensyvios gamybos fermose. Joje būtų galima kontroliuoti riebalų ir kitų sudedamųjų dalių kiekį. Mėsoje taip pat nebūtų kaulų. Tai sumažintų užspringimo atvejų ir šiukšlių kiekį. Neliktų tokios tradicinės mėsos gamybos daromos žalos, kaip metano gamyba ar nitratų taršos. Taip pat dirbtinė mėsa būtų pigesnė.

Prieš[taisyti | redaguoti kodą]

Tradicinė mėsa yra kokybiškesnė. Dirbtinės mėsos rizika sveikatai yra nenustatyta. Jos gamyba sukeltų finansinių problemų dabartiniams tradicinės mėsos gamintojams.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ethical Futures: Bioscience and Food Horizons : EurSafe 2009, Nottingham, United Kingdom, 2-4 July 2009, p. 172
  2. Special report: 'In vitro' beef - it's the meat of the future , The Independent, 2013-7-28
  3. World's first lab-grown burger is eaten in London, BBC, 2013-8-5
  4. Special report: 'In vitro' beef - it's the meat of the future , The Independent, 2013-7-28
  5. World's first lab-grown burger is eaten in London, BBC, 2013-8-5
  6. World's first lab-grown burger is eaten in London, BBC, 2013-8-5