Krintantysis kvarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krintantysis kvarkas
Struktūra: elementarioji dalelė
Šeima: fermionas
Grupė: kvarkas
Karta: pirma
Antidalelė: antikrintantysis kvarkas
Teorizuota: 1964 m., Murray Gell-Mann, George Zweig
Atrasta: 1967 m., SLAC eksperimentais
Simbolis: d
Masė: 4 – 8 MeV/c²
Krūvis: –1/3 e
Sukinys: ½

Krintantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už kylantįjį kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir krintantysis kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 kylantieji kvarkai ir vienas krintantysis kvarkas, neutroną – vienas kylantysis kvarkas ir du krintantieji kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)

Kylančiojo kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai Murray Gell-Mann ir George Zweig išvystė kvarkų modelį. Atrastas giluminės neelastinės sklaidos eksperimento Stenfordo linijiniame greitintuve metu 1967 m.

Hadronai, turintys krintantįjį kvarką[taisyti | redaguoti kodą]

  • Turintys krūvį pionai±) yra mezonai, kurie turi kylantįjį kvarką ir antikrintantįjį kvarką arba atvirkščiai.
  • Neutralus pionas (π0) yra tiesinis derinys iš kylančiųjų - antikylančiųjų ir krintančiųjų - antikrintančiųjų kvarkų, kaip ρ ir ω mezonai.
  • η ir η' bearomačiai mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų įskaitant krintantysis - antikrintantysis.
  • Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar kelių krintančiųjų kvarkų. Kaip ir nukleonai, Δ barionai sudaryti tik iš kylančiųjų ir krintančiųjų kvarkų: Δ+ turi vieną krintantįjį kvarką, Δ0 – du ir Δ – tris krintančiuosius kvarkus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]