Kylantysis kvarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kylantysis kvarkas
Struktūra: elementarioji dalelė
Šeima: fermionas
Grupė: kvarkas
Karta: pirma
Antidalelė: antikylantysis kvarkas
Teorizuota: 1964 m., Murray Gell-Mann, George Zweig
Atrasta: 1967 m., SLAC eksperimentais
Simbolis: u
Masė: 1,5 − 4 MeV/c²
Krūvis: +2/3 e
Sukinys: ½

Kylantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus +2/3 e. Tai lengviausias iš visų kvarkų, turintis masę tarp 1,5 ir 4 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir krintantysis kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 kylantieji kvarkai ir vienas krintantysis kvarkas, neutroną – vienas kylantysis kvarkas ir du krintantieji kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)

Kylančiojo kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai Murray Gell-Mann ir George Zweig išvystė kvarkų modelį. Atrastas giluminės neelastines sklaidos eksperimento Stenfordo linijiniame greitintuve metu 1967 m.

Hadronai, turintys kylantįjį kvarką[taisyti | redaguoti kodą]

  • Įkrauti pionai±) yra mezonai kurie turi kylantįjį kvarką ir antikrintantįjį kvarką arba atvirkščiai.
  • Neutralus pionas (π0) yra tiesinis derinys iš kylančiųjų - antikylančiųjų ir krintančiųjų - antikrintančiųjų kvarkų, kaip ρ ir ω mezonai.
  • η ir η' bearomačiai mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų, įskaitant kylantysis - antikylantysis.
  • Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar daugiau kylančiųjų kvarkų. Kaip ir nukleonai Δ barionai sudaryti tik iš kylančiųjų ir krintančiųjų kvarkų: Δ++ turi tris kylančiuosius kvarkus, Δ+ turi du ir Δ0 – vieną.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]