Kuro aparatūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teritorija (2023)
Administracijos pastatas (2011)

AB „Kuro aparatūra“ – vienintelė Baltijos šalyse dyzelinių variklių sistemų dalių gamykla. Veikė 1959–2004 m. Vilniuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos liaudies ūkio taryba priima nutarimą dėl Vilniaus kuro aparatūros gamyklos statybos LTSR žemės ūkio ministerijos mechaninių dirbtuvių bazės vietoje. Miesto pakraštyje, didesniame kaip 21 hektaro plote pastatomi nauji gamyklos korpusai. Įkuriami kultūros namai su dvejomis žiūrovų salėmis, sporto klubas, sporto salės, 1500 vietų stadionas. Susiburia įvairūs darbuotojų sporto, kultūriniai kolektyvai: estradinis, šokių, kaimo kapelos, agitbrigados, pučiamųjų orkestro, futbolo klubas „Kuro aparatūra“ ir kt. Cechų darbuotojai kasmet rengia įvairias sporto varžybas ir šventes. Gamyklai priklauso sanatorija „Šilas“ Vilniuje, poilsio namai „Žibutė“ Dubingiuose. Gamyklos patalpose įkuriamos mokslinės techninės ir grožinės literatūros bibliotekos, skaitykla gamyklos bendrabutyje gyvenantiems darbininkams. Taip pat įrengiamas techninis kabinetas, kuriame galima susipažinti su gaminamos produkcijos pavyzdžiais, gamyklos istorija, tradicijomis bei apdovanojimais. Gamykloje veikia 5 valgyklos, 3 bufetai, 3 kavinės tai pat kulinarijos, avalynės ir maisto produktų parduotuvės.

1964 metais gamyklos pastatų denginiui panaudotos vienos iš pirmųjų TSRS bespyrės santvaros.[1]

1964 metais prie gamyklos įkuriama bazinė profesinė technikos mokykla.

1965 metais gamykla pradeda masinę gamybą: pirmoji Lietuvoje ir TSRS pradeda gaminti skirstomojo tipo kuro siurblius dyzelinių variklių sistemoms. Taip pat gamina uždarojo tipo purkštuvus, purkštukus ir kitas dyzelinių variklių sistemų dalis bei įvairius buities vartojimo gaminius, traktorių atsargines dalis, tikslius plieno liejinius ir kt.

1972 metais gamykla gauna TSRS penkiasdešimtmečio vardą.

1975 metais gamykla imasi iniciatyvos aptarnauti gaminamą produkciją. Parengiama konstruktorinė ir technologinė dokumentacija firminiam gaminių remontui pramoniniu būdu, atnaujinant susidėvėjusias detales ir mazgus. Kuro aparatūros remonto gamykloms pagaminama nemažai specialių įrenginių.

1976 metais gamykla apdovanojama Garbės ženklo ordinu.

1980 m. rugsėjo 1 d. TSRS traktorių ir žemės ūkio mašinų gamybos ministro įsakymu sukuriamas gamybinis susivienijimas „Vilniaus TSRS penkiasdešimtmečio kuro aparatūros gamykla“, kurio pagrindine gamykla tampa Vilniaus kuro aparatūros gamykla. Į susivienijimo sudėtį įeina 4 specializuotos gamyklos, 4 kuro aparatūros remonto barai ir 4 keitimo punktai. Susivienijimo direktoriumi tampa Algirdas Didžiulis.

1986 metais pastatomas naujas buitinis kompleksas, kuriame įrengiamos rūbinės, dušai, saunos ir kt.[2]

1987 metais gamykloje dirba apie 7000 darbuotojų. Pagaminama 331 000 įvairių modifikacijų kuro siurblių, 1,5 mln. purkštuvų, 4,3 mln. purkštukų, 1900 tiksliųjų liejinių, taip pat įvairių plataus vartojimo prekių.[3]Gamykloje veikia 96 mechanizuotos srovinės linijos.

1990 metais atidaromi poilsio namai „Atgiris“ Palangoje.[4]

1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę keičiamas gamyklos bei gamybinio susivienijimo pavadinimas. Gamykla tampa „Vilniaus valstybine kuro aparatūros gamykla“, gamybinis susivienijimas- „Vilniaus valstybine kuro aparatūros gamykla“.

1993 metais gamykla tampa akcine bendrove „Kuro aparatūra“. Įmonėje dirba apie 10 000 darbuotojų.

1994 m. spalio 3 d. 4 (liejimo) ceche buvo sustabdyta gamyba ir pradėtas 1 rekonstrukcijos etapas.[5]

1995 m. vasario mėn. 4 (liejimo) cechas po pirmo rekonstrukcijos etapo pradėjo dirbti pilnu pajėgumu. Sutvarkytas ugniai atsparaus sluoksnio paruošimo ir padengimo baras.[6]

1996 metais bendrovės apyvarta siekia 89,76 mln. Lt, grynojo pelno gaunama už 15,98 mln. Lt.[7]

1997 metais didinamas bendrovės įstatinis kapitalas iki 49,172 mln. Lt.[8]

1999 metais atleidžiama apie 800 darbuotojų, kuriems sumokama 6 mln. Lt pašalpų. Bendrovės apyvarta siekia 30 mln. Lt.[9]

2000 metais bendrovėje dirba 1387 darbuotojai.[10] Bendrovės įstatinis kapitalas sumažinamas iki 32, 34 mln. Lt.[11] Bendrovės skolos išauga iki 60 mln. Lt.[12] Toljačio automobilių gamykla „AvtoVAZ“ iš „Hansabank Ltd. " tiesioginiais sandoriais Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje (NVPB) įsigija 12, 90 % AB „Kuro aparatūra“ akcijų. Rugsėjo 13 d. viešajame aukcione Valstybės turto fondas (VTF) bando parduoti 33, 48 % AB „Kuro aparatūros“ akcijų. Pradinė paketo kaina – 650 000 Lt. Aukcione dalyvauja dvi įmonės: Toljačio automobilių gamykla „AvtoVAZ“ ir UAB „Dispačas“. AB „Kuro aparatūra" su Toljačio automobilių gamykla „AvtoVAZ“ pasirašo ketinimų protokolą 20 mln. USD vertės sutarčiai pasirašyti. AB „Kuro aparatūra“ ketina pateikti 40 000 lengvųjų automobilių dyzelino siurblių. Toljačio automobilių gamyklos „AvtoVAZ“ darbuotojai bendrovėje pradeda bandomuosius gamybos darbus. Aukcioną laimi UAB „Dispačas". Pralaimėjusi aukcioną Toljačio automobilių gamykla „AvtoVAZ“ sustabdo bandomuosius gamybos darbus. Gaunama valstybės saugumo departamento pažyma apie UAB „Dispačas“, kuri nurodo, jog bendrovė yra nepatikima. Valstybės turto fondas nepasirašo sutarties su viešojo aukciono laimėtoja – UAB „Dispačas“ ir skelbia viešąjį įmonės privatizavimo konkursą.[13] 33, 48 % valstybės akcijų viešojo konkurso būdu parduodamos kartu su kitų AB „Kuro aparatūros " akcininkų akcijomis, o bendras parduodamų akcijų paketas sudaro daugiau kaip 50 % bendrovės akcijų.[14] Toljačio automobilių gamykla „AvtoVAZ“ grįžta į bendrovę atlikti bandomųjų gamybos darbų. Gruodžio mėnesį Valstybės turto fondas bendrovės 50 % akcijų paketo pardavimo sutartį pasirašo su Toljačio konsorciumu.[15] Už akcijų paketą sumokama 972 700 Lt. Naujasis bendrovės savininkas – Toljačio konsorciumas pradeda valdyti kontrolinį akcijų paketą ir įsipareigoja per trejus metus investuoti į bendrovę 2 mln. Lt bei grąžinti bendrovės skolas kreditoriams.[16]

2001 metais akcininkų susirinkime išrenkama nauja stebėtojų taryba. Į penkių narių AB „Kuro aparatūra“ stebėtojų tarybą išrenkami: įmonės akcininkas ir darbuotojas Kęstutis Dailidė, finansų ir ekonomikos direktorius Tadas Langaitis bei du UAB „Ekskomisarų biuras“ atstovai. Tarybos nariu ir pirmininku išrenkamas Aleksandras Kedalas.[17] Vertybinių popierių komisija leidžia sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 33,082 mln. Lt iki 24,26 mln. Lt.[18] Bendrovės skola sumažinama nuo 63 mln. Lt iki 58 mln. Lt. Priimama 100 naujų darbuotojų. Iš viso dirba apie 1100 darbuotojų.[19]

2002 metais AB „Kuro aparatūra“ darbuotojai kreipiasi į Prezidentą Valdą Adamkų prašydami neleisti sužlugdyti bendrovės. Darbuotojai laiške Prezidentui išsako savo poziciją dėl susiklosčiusios situacijos.[20] Bendrovėje dirba 860 darbuotojų.[21] Toljačio automobilių gamyklai „AvtoVAZ“ pradedamos gaminti hidraulinės atramos varikliams, automobilių variklių vožtuvų hidroatramos, spyruoklės, kuro siurbliai bei kita produkcija.[22] [23]. Nacionalinis akreditacijos biuras akredituoja AB „Kuro aparatūra" bandymų laboratoriją, suteikdamas teisę joje atlikti Europos Sąjungoje pripažįstamus siurblių ir purkštuvų bei purkštukų bandymus.  Bendrovės laboratorija atitinka tarptautinius LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.[24] Sausį Vilniaus apygardos teismo prašoma bendrovei iškelti bankroto bylą.[25] Bendrovė užsitikrina nuolatinį metalo tiekimą gaminiams gaminti iš Maskvos metalurgijos gamyklos „Kūjis ir Pjautuvas“ ir Čekijos kompanijos „Merkat 2000“.[26] Bendrovėje sukuriamos pažangiausios degalų padavimo sistemos Baltijos šalių regione, išbandomos naujausios automatinės dyzelinių variklių kuro padavimo sistemos su elektroniniu kuro padavimo procesų valdymu: dviejų tipų lietuviški kuro siurbliai įmontuojami į rusiškų „VAZ" automobilių ir Minsko traktorių gamyklos traktorių variklius.[27] Rusijos lengvųjų automobilių gamyklos „VAZ" užsakymu Gegužės mėnesį pradedama masinė lengvųjų automobilių variklių dalių gamyba. AB „Kuro aparatūra" įsipareigoja Rusijos „VAZ" įmonei pateikti 130 000 varikliams skirtų hidroatramų, 1 mln. spyruoklių bei kitos produkcijos. Bendra sutarčių vertė siekia 3 mln. Lt.[28] Vasarą bendrovė parduoda 5000 m² ploto gamybinį pastatą UAB „Metalo prekybai„. UAB „Metalo prekyba“ į pastato pritaikymą investuoja 2 mln. Lt. Spalį jame įkuriamas UAB „Metalo prekybos“ metalo gamybos ir prekybos centras.[29] Gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismas nutaria bendrovei iškelti bankroto bylą, nes bendrovės savininkai nevykdo investicinių įsipareigojimų, t. y. negrąžina AB „Kuro aparatūra“ skolų.[30] Bankroto metu skolos siekia 38 mln. Lt.[31] Bendrovė naudoja 14 MW leistinąją elektros energijos galią.[32]

2003 metais AB „Kuro aparatūra“ skolos išauga iki 70 mln. Lt.[33] Garantinio fondo taryba bankrutuojančios bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui, piniginėms kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinėms pašalpoms bei neapmokėtoms prastovoms išmokėti skiria 4382, 7 mln. Lt.[34] Balandžio 4 d. įregistruojama UAB „Dizelinio kuro aparatūra“, kuri bando atkurti AB „Kuro aparatūra“ veiklą.

2004 metais UAB „Dyzelinio kuro aparatūra“ naudoja 2 MW iš 14 MW leistinosios elektros energijos galios.[35] Birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismas nutaria iškelti bankroto bylą ir UAB „Dyzelinio kuro aparatūrai“.

2005 metais bendrovės pastatai ir įranga parduoti iš varžytinių už 28 mln. litų.

2013 m. kovo 25 d. AB „Kuro aparatūra“ išregistruojama iš juridinių asmenų registro.[36]

Filialai, remonto gamyklos, dukterinės ir bendrosios įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Filialai
Filialo pavadinimas Adresas
Dūkšto kuro aparatūros firminio remonto filialas Vilniaus g. 33, Dūkštas, Ignalinos raj., Lietuva
Voluinės Naugardo kuro aparatūros firminio remonto filialas Puškino g. 48, Voluinės Naugardas, Žitomiro sritis, Ukraina
Išejevkos kuro aparatūros firminio remonto filialas Gagarino g. 12, Išejevka, Uljanovsko raj., Uljanovsko sritis, Rusijos federacija
Kašgar-Kišlako kuro aparatūros firminio remonto filialas Kašgar-Kišlakas, Karasuisko raj., Ošo sritis, Kirgizijos respublika
Tadžikistano kuro aparatūros firminio remonto filialas Boki-Richhimzoda g. 16 A, Kofarnichonas, Tadžikijos respublika

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovas Vadovavimo laikotarpis
Vaclovas Šatas ? - 1966 m.
Algirdas Didžiulis
1966 - 1991 m.,

nuo 1980 metų susivienijimo generalinis direktorius

Petras Zaikauskas
1992 - 1997 m.
Karolis Snežko 1997 - 1998 m.
Kazimieras Noreika 1998 m.
Klemensas Šeputis 1998 m. - 2000 m. rugsėjo 20 d.[37]
Česlovas Bukelevičius 2001 - 2003 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. I. – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 597 psl.
  2. Gamybinis susivienijimas „Vilniaus kuro aparatūros gamykla“ – Vilnius: Lietuvos respublikos prekybos ir pramonės rūmai, 1990. 3, 9 psl.
  3. Kuro aparatūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 310 psl.
  4. Gamybinis susivienijimas „Vilniaus kuro aparatūros gamykla“ – Vilnius: Lietuvos respublikos prekybos ir pramonės rūmai, 1990. 3, 9 psl.
  5. Bendrovės žinios – Vilnius: Akcinės bendrovės „Kuro aparatūra“ spaustuvė, 1995 m. kovo 24 d. 1, 2 psl.
  6. Bendrovės žinios – Vilnius: Akcinės bendrovės „Kuro aparatūra“ spaustuvė, 1995 m. kovo 24 d. 1, 2 psl.
  7. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=390795&strid=1002&rs=120&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=1997%2006%2011[neveikianti nuoroda]
  8. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=391182&strid=1002&rs=120&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=1997%2006%2011 Archyvuota kopija 2014-11-01 iš Wayback Machine projekto.
  9. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=316218&strid=1002&rs=80&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=2000%2004%2006 Archyvuota kopija 2014-11-01 iš Wayback Machine projekto.
  10. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=312090&strid=1104&rs=100&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=2000%2001%2003 Archyvuota kopija 2014-11-01 iš Wayback Machine projekto.
  11. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=318316&strid=1002&rs=80&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=2000%2005%2019 Archyvuota kopija 2014-11-01 iš Wayback Machine projekto.
  12. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=339845&strid=1002&rs=80&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=2000%2009%2005
  13. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=340736&strid=1002&rs=80&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=2000%2009%2025[neveikianti nuoroda]
  14. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=341017&strid=1002&rs=80&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=2000%2010%2002 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  15. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=97462&strid=1002&rs=60&ss=49b5b94bdf5474f9eccfa40a4cefb3d8&y=2001%2002%2005 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  16. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=407837&strid=1002&rs=60&ss=49b5b94bdf5474f9eccfa40a4cefb3d8&y=2001%2002%2028
  17. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=59603&strid=1002&rs=60&ss=49b5b94bdf5474f9eccfa40a4cefb3d8&y=2001%2004%2010 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  18. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=136345&strid=1002&rs=60&ss=49b5b94bdf5474f9eccfa40a4cefb3d8&y=2001%2006%2018 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  19. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=81530&strid=1002&rs=60&ss=49b5b94bdf5474f9eccfa40a4cefb3d8&y=2001%2008%2017
  20. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=157633&strid=1003&rs=40&ss=685a6de670f03d1977fb1fdacabbbde0&y=2002%2001%2015[neveikianti nuoroda]
  21. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=109481&strid=1003&rs=40&ss=685a6de670f03d1977fb1fdacabbbde0&y=2002%2004%2030
  22. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=158319&strid=1003&rs=40&ss=685a6de670f03d1977fb1fdacabbbde0&y=2002%2001%2021 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  23. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=108265&strid=1003&rs=40&ss=685a6de670f03d1977fb1fdacabbbde0&y=2002%2004%2018 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  24. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=159067&strid=1003&rs=40&ss=685a6de670f03d1977fb1fdacabbbde0&y=2002%2001%2028
  25. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=144473&strid=1003&rs=20&ss=592270365279a88b391dec048850814a&y=2002%2005%2031
  26. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=108265&strid=1003&rs=40&ss=685a6de670f03d1977fb1fdacabbbde0&y=2002%2004%2018 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  27. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=108595&strid=1002&rs=40&ss=685a6de670f03d1977fb1fdacabbbde0&y=2002%2004%2023 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  28. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=144473&strid=1003&rs=20&ss=592270365279a88b391dec048850814a&y=2002%2005%2031
  29. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=140707&strid=1002&rs=20&ss=d59fab33a44a5ebd7864b601e87bfcc3&y=2002%2009%2020 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  30. http://rekvizitai.vz.lt/imone/akcine_bendrove_kuro_aparatura_122027638/
  31. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=87873&strid=1002&rs=0&ss=d59fab33a44a5ebd7864b601e87bfcc3&y=2003%2010%2013
  32. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=212863&strid=1002&rs=0&ss=d59fab33a44a5ebd7864b601e87bfcc3&y=2004%2001%2019 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  33. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=48191&strid=1002&rs=20&ss=d59fab33a44a5ebd7864b601e87bfcc3&y=2003%2001%2031
  34. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=69176&strid=1002&rs=0&ss=d59fab33a44a5ebd7864b601e87bfcc3&y=2003%2009%2001 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  35. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=212863&strid=1002&rs=0&ss=d59fab33a44a5ebd7864b601e87bfcc3&y=2004%2001%2019 Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  36. http://www.cr.lt/imones/imone-AB-Kuro-Aparatura/noriu/kontaktai/field/79b1a370b127cf60c39/
  37. http://archyvas.vz.lt/news.php?id=340060&strid=1002&rs=80&ss=676ca7b0ff2718bb2df2354754f17608&y=2000%2009%2008 Archyvuota kopija 2014-11-01 iš Wayback Machine projekto.