Kretingos Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus

Apie grafų Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų prie Vilniaus žr. Trakų Vokės koplyčia

55°53′39″š. pl. 21°14′42″r. ilg. / 55.894168°š. pl. 21.245028°r. ilg. / 55.894168; 21.245028

Kretingos Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus

Savivaldybė	Kretingos rajonas
Gyvenvietė	Kretinga
Adresas	Vilniaus g. 8A
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1893 m.
Stilius	neogotika

Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus – grafų Tiškevičių šeimos koplyčia su laidojimo rūsiu, stovinti Kretingoje, Vilniaus gatvėje įsikūrusiose II senosiose kapinėse. Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus kartu su kapinių tvora, rytiniais ir vakariniais vartais stovi Kretingos parapijos senosiose kapinėse ir sudaro vientisą kompleksą.^[1] Tai valstybės saugomas regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neogotikinio stiliaus koplyčia pastatyta 1893 m. paskutinio Kretingos savininko grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945) įsakymu. Ją suprojektavo Kuršo gubernijoje gyvenęs švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Pirmiausia iš tašytų akmenų ir raudonų plytų buvo sumūrytas ir žemių kalvele apjuostas rūsys-mauzoliejus Tiškevičių šeimos nariams laidoti. Kad kalvos žemės neslinktų, koplyčia apjuosta aukšta Kretingos dvaro plytinėje degtų raudonų plytų tvora. Pirmoje XX a. pusėje antžeminėje koplyčios dalyje vykdavo laidotuvių pamaldos.

Koplyčios interjerą puošė sieninė tapyba. Priešais centrinę navą, apsidėje, pastatytas 1894 m. iš Varšuvos parvežtas medinis neogotikinis altorius su keturiomis evangelistų skulptūromis ir Nukryžiuotojo bareljefu, atgabentu iš Vokietijos. Sovietmečiu skulptūros, o 1989 m. ir Kristaus bareljefas buvo pavogti. 1975 m. koplyčia perduota Kretingos kraštotyros muziejui, nuo to laiko triskart restauruota.

Koplyčios mauzoliejuje ilsisi Tiškevičių šeimos narių palaikai, tarp jų grafo Juozapo Tiškevičiaus (1836–1891; sarkofagas iki 1893 m. stovėjo kapinių Šv. Jurgio koplyčioje) ir jo anūko Kazimiero Viktoro Justino Marijos Tiškevičiaus (1896–1941). Tai paskutinis Tiškevičių giminės atstovas, kuriam priklausė koplyčia. Jis dalyvavo 1941 m. birželio sukilimo kovose ir vadovavo žemaičių sukilėlių būriui.

2018 m. grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus renovuotas ir pritaikytas edukacinei veiklai bei kultūriniam turizmui. Koplyčios kriptoje įrengta ekspozicija „Grafai Tiškevičiai“, o koplyčios aukšte yra sakralinio meno – kaltinių kryžių viršūnių – bei devocionalijų ekspozicijos. Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus yra neatsiejama Kretingos dvaro sodybos dalis.

Palaidojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1893–1941 m. grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kriptoje buvo palaidoti 6 asmenys, kurių palaikai ilsisi 4 metaliniuose sarkofaguose ir 2 mediniuose karstuose:

Juozapas Tiškevičius (1836–1891) – Kretingos, Lentvario, Palangos, Užutrakio dvarininkas, kultūros ir meno mecenatas;
Sofija Tiškevičienė (1839–1919) – Juozapo žmona;
Marija Tiškevičiūtė (m. XIX a. pab. 3-4 metų amžiaus) – Juozapo anūkė, Aleksandro Tiškevičiaus duktė;
Jadvyga Stefanija Marija Juozapina Tiškevičienė (1891–1939) – Juozapo marti, Užutrakio dvarininko Juozapo Tiškevičiaus (1868–1917) žmona;
Kazimieras Viktoras Tiškevičius (1896–1941) – Juozapo anūkas, Aleksandro sūnus, Lietuvos kariuomenės karininkas savanoris;
Nežinoma moteris (manoma, guvernantė Stefanija Sofija Šostakaitė-Tiškevičienė, m. 1931).