Kolumbijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kolumbijos žemėlapis
Regionų žemėlapis

Kolumbijos Respublika išsidėsčiusi Pietų Amerikos šiaurės vakaruose, tarp Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno. Rytuose ribojasi su Venesuela, pietryčiuose – su Brazilija, pietuose – su Peru ir Ekvadoru. Šaliai priklauso San Andreso ir Providensijos salos Karibų jūroje ir Malpelo sala Ramiajame vandenyne.

Regionai[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl klimatinių ir reljefinių skirtumų šalyje susidarė keletas regionų:

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Kolumbijos teritorija šiaurės – pietų kryptimi driekiasi Andų kalnų grandinė. Tai jauni kalnai, kurių viršūnės viršija 5 km aukštį. Andai – seismiškai aktyvi zona. Taip pat vyksta vulkaniniai procesai. Yra keletas aktyvių ugnikalnių (Ruisas, Santa Isabelė, Tolima, Galeras ir kt.), kurių išsiveržimai neretai būna itin pavojingi (Armero tragedija). Kolumbijoje Andai skaidosi į tris pagrindines grandines: Rytų Kordiljerą, Centrinę Kordiljerą ir Vakarų Kordiljerą. Kordiljeras skiria gilūs ir platūs Magdalenos bei Kaukos upių slėniai. Pietuose kalnų grandinės susipina į Kolumbijos masyvą. Čioko departamente atsišakoja Darjeno grandinė, besidriekianti link Centrinės Amerikos.

Vakarų Kordiljera

Aukščiausia Kolumbijos dalis vis dėlto nėra Andai, o nedidelis izoliuotas Siera Nevada de Santa Martos masyvas Karibų jūros pakrantėje. Ten iškilę praktiškai vienodo aukščio Kristobal Kolono ir Simono Bolivaro kalnai.

Kalnuotas Kolumbijos dalis supa lygumos ir žemumos. Visa šalies rytinė ir pietrytinė dalis bekraštės plokščios lygumos: Orinoko žemuma (Los Llanos) ir Amazonės žemuma. Taip pat siauros žemumos įsiterpusios vandenynų pakrantėse.

Hidrografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaukos upė

Kolumbijos upės priklauso tiek Ramiojo vandenyno, tiek Atlanto vandenyno baseinams. Šių baseinų vandenskyra eina Vakarų Kordiljera. Kadangi ši Kordiljera driekiasi visai netoli vandenyno kranto, todėl Ramiojo vandenyno baseino upės trumpos, tačiau labai vandeningos (Baudó, Patía, San Juan). Didžiosios šalies upės priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Kolumbiją iš pietų į šiaurę kerta Magdalenos upė su savo intaku Kauka. Rytų Kolumbijos upės priklauso Orinoko baseinui: Guavjarė, Inirida, Meta, Vičada, Arauka. Pietų Kolumbijos upės priklauso milžiniškam Amazonės baseinui: Kaketa, Guainija, Putumajas, Vaupesas, Apaporis. Taip pat keletas upių tiesiogiai įteka į Karibų jūrą: didžiausios – Sinu ir Atratas.

Šalyje nėra didelių ežerų. Daugiausia tai nedideli vulkaninės kilmės ežerėliai, susidarę ugnikalnių krateriuose. Iš didesnių ežerų minėtini Tota ir Ciénaga Grande de Santa Marta.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl didelių reljefo skirtumų Kolumbijoje susidarė įvairus klimatas. Karibų pakrantėje ištisus metus vyrauja karšti (apie 25 °C) ir drėgni orai, vėsinami malonių jūros vėjų. Tačiau vasaros pabaigoje pasitaiko uraganų. Drėgniausia būna tarp gegužės ir spalio.

Kalnuose klimatas labai priklauso nuo aukščio ir šlaitų padėties vandenynų atžvilgiu. Upių slėniuose ir šlaitų apačioje beveik visus metus laikosi aukštos temperatūros (24-38 °C), tačiau aukštikalnėse daug vėsiau, žiemą dažnos šalnos. Aukščiausios kalnų viršukalnės padengtos sniegu. Ypač daug kritulių iškrinta Čioko departamente, kur gausios drėgnos oro masės remiasi į Vakarų Kordiljerą. Čia, Lloro gyvenvietėje iškrinta net iki 13 299 mm kritulių per metus. Tačiau Kolumbijos pietvakariuose kur kas sausiau, kadangi jaučiama šaltosios Peru srovės įtaka (tik 250 mm per metus).

Amazonijoje ir Llanos regione temperatūros pastovios (25-30 °C), iškrinta daug kritulių. Tačiau Llanos regione yra nelabai ilgas sausasis periodas.

Faktinė informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Žemės panaudojimo žemėlapis, 1970 m.
Plotas
  • visas: 1 138 910 km²
  • sausuma: 1 038 700 km²
  • vandenys: 100 210 km²
Jūrinės valdos
  • Kontinentinis šelfas: 200 jūrmylių
  • Ekskliuzyvinė ekonominė zona: 200 jūrmylių
  • Teritorinė jūra: 12 jūrmylių
Kranto linijos ilgis
3208 km (su Ramiuoju vand. 1448 km, su Karibų j. 1760 km)
Sienos
Ekstremalūs taškai
  • Aukščiausia vieta: Kristobal Kolono k., 5775 m*
  • Žemiausia vieta: Ramiojo vandenyno krantas, 0 m

*aukštis ginčytinas, kartais Simono Bolivaro k. laimkomas aukštesiu

Gamtiniai resursai
nafta, gamtinės dujos, akmens anglys, geležis, nikelis, auksas, varis, smaragdai, hidroenergija
Žemės naudojimas
  • dirbama žemė: 2,01 %
  • laikini pasėliai: 1,37 %
  • kita: 96,62 %
Drėkinama žemė
9000 km²
Gamtiniai pavojai

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]