Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia
 | |
|---|---|
| |
| Tikėjimo srovė | evangelikai reformatai |
| Savivaldybė | Klaipėdos miestas |
| Gyvenvietė | Klaipėdos senamiestis |
| Adresas | Tiltų g. 19 |
| Statybinė medžiaga | Mūras |
| Pastatyta | 1683 m. (pirmą kartą) |
| Stilius | neoromanika, neogotika |
Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia – bažnyčia, veikusi XVII–XX a. Klaipėdoje, dabartinėje Tiltų gatvėje. Pirmą kartą 1683 m. Andreas Jurskis pastatė mūrinę vienabokštę evangelikų reformatų bažnyčią bendruomenės poreikiams.[1] Vėliau ne kartą rekonstruota ir perstatyta. Po Didžiojo gaisro 1854 m. pastatyta nauja neoromaninio ir neogotikinio stiliaus bažnyčia, projekto autorius – Friedrichas Augustas Štiuleris. Subombarduota II pasaulinio karo pabaigoje ir galutinai sunaikinta sovietmečiu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmosios žinios apie reformatus Klaipėdoje siekia švedų okupacijos metą, tačiau dar anksčiau čia jau buvo apsigyvenę pavieniai škotų pirkliai – reformatai. XVII a. 4 deš. jų buvo trys keturios šeimos, kurios išlaikė namų dvasininką ir mokytoją, iš Pfalco kilusį Johaną Vendeliną de Rodemą.[2]
1661 m. Vendelinas gavo Didžiojo kurfiursto Fridricho Vilhelmo I leidimą kas ketvirtį atvykti į Klaipėdą pastoriauti reformatams. Jam 1666 m. balandžio 18 d. mirus, maža Klaipėdos reformatų bendruomenė 1667 m. pagaliau gavo krašto valdžios privilegiją pirkti privatų namą, kuriame jų pamokslininkas laikytų pamaldas. Petras Figulas tais pačiais metais buvo pakviestas pamokslininku. Jis gimė Čekijoje, Jablunkove, prie Moravijos sienos, buvo žymaus pedagogo Amoso Komenijaus žentas.[2]
Per Didįjį 1678 m. lapkričio mėn. gaisrą bažnyčia sudegė ir reformatų pamaldoms naudotas gyvenamasis namas, vėliau pamaldos vyko liuteroniškoje pilies ir įgulos bažnyčioje, kol Andrėjas Jurskis 1683 m. galėjo pašventinti naują mūrinę, mažu bokšteliu papuoštą bažnyčią, kuriai kertinis akmuo buvo padėtas 1681 liepos 12 d.[2] Bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur šiais laikais stovi po II pasaulinio karo sovietmečiu pastatytas daugiabutis namas (Tiltų g. 19).
Po A. Jurskio dirbo žymus daktaras Adamas Samuelis Hartmanas, kuris gimė 1627 m. Prahoje ir studijavo Torūnėje, vėliau buvo pamokslininku Lenkijos Lisoje, Oksforde gavo daktaro laipsnį ir mirė 1691 gegužės 29 d. Roterdame.[2] Ne tik bendruomenės dvasininkai, bet ir jos nariai buvo kilę iš tolimų kraštų, daugiausia iš Anglijos, Škotijos, Olandijos, Prancūzijos.
.jpg)
1854 m. vykęs Didysis gaisras, paženklinęs miesto istoriją, sunaikino praktiškai visą centrinę Klaipėdos miesto dalį. Nuo jo nukentėjo visos Klaipėdos senamiestyje stovėjusios bažnyčios, tarp jų ir Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia. Ilgametis Klaipėdos istorikas Johanas Zembrickis pažymi, kad iš visų atstatomų bažnyčių „ilgiausiai užtruko reformatų bažnyčios atstatymas. Tik 1859 m. pradžioje iždas davė tam pagal sąmatą reikalingą 30 000 talerių sumą, ir statyba prasidėjo.“[3] Prūsijos karališkasis architektas Friedrichas Augustas Štiuleris suformavo italų arkinio stiliaus maldos namus, pietų pusėje turėjusius nuo pagrindinio pastato atitrauktą varpinės bokštą.[1] Jame sekmadieniais ir per religines šventes skambėdavo 3 varpai.[1] Mariose ir jūroje plaukiojusiems laivams bokštas buvo reikšmingas orientyras. Pamaldos laikytos tik vokiečių kalba. Bažnyčia buvo pašventinta 1861 m. rugpjūčio 25 d., o iki tol reformatų bendruomenė meldėsi Aukštesniosios mergaičių mokyklos salėje. Naujas pamokslininko namas baigtas jau 1856 m. lapkričio 1 d.[3] Reformatų, pagal 1900 m. gyventojų surašymą, buvo 282 (104 vyrai, 178 moterys.[3] 1867 m. buvo 295 reformatai.[3]
Priklausė Rytprūsių reformatų bažnyčių unijai, turėjo teisę siųsti savo delegatus į Rytprūsių Sinodą. Nepanoro užmegzti ryšių su Didžiosios Lietuvos reformatais. 1925 parapiją sudarė 956 žmonės, kunigavo T. Prisas ir D. Vyzneris. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje reformatų bažnyčia apardyta, vėliau padegta, aukštas jos bokštas nuskeltas. Sovietų valdžios nurodymu visai nugriauta.[4] Pastatas iki karo ne tik turėjo sakralinę reikšmę ir atliko konfesinę funkciją, bet ir buvo savitas Klaipėdos miesto navigacinis ženklas kaip ir Šv. Jono evangelikų liuteronų bei Vitės Švč. Trejybės Romos katalikų bažnyčių bokštai.
Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčios vietoje dabar stovi gyvenamasis daugiabutis namas Tiltų g. 19, todėl iki šiol neatstatyta. Maža evangelikų reformatų bendruomenė glaudžiasi Klaipėdos universiteto padalinyje – Evangeliškosios teologijos centre, H. Manto g. 84 Klaipėdoje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Mažosios Lietuvos enciklopedija, straipsnio autorius Albertas Juška, žiūrėta 2023-12-23.[1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Johanas Zembrickis, Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija, I tomas, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2002 m., p. 139.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Johanas Zembrickis, Klaipėda XIX amžiuje, II tomas, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2004 m., p. 110.
- ↑ Alberto Juškos straipsnis Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. [2]