Kitaros imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Viktorija-orn.png
Didžiųjų ežerų valstybės
Bantų migracijos, Ureve kultūra
Kitaros imperija
Betembuziai > Bačveziai
Nilotų migracija
Karalystės:
Bunjoras, Buganda, Toras, Busoga, Ankolė, Ruanda, Burundis, Karagvė, Buhaja, Buha
Kolonijos:
Vokietijos Rytų Afrika, Belgijos Kongas, Uganda, Ruanda-Burundis
Nepriklausomybė:
Uganda, Ruanda, Burundis, Tanzanija
XX-XXI a. karai:
Kongo I, Kongo II

Kitaros imperija, dar žinoma kaip Bačvezių ar Čvezių imperija (angl. Bachwezi, Bacwezi, ar Chwezi empire) – pagal žodinę tradiciją tai buvo galinga valstybė, Afrikos Didžiųjų ežerų regione, kurios žemės apėmė dabartinę Ugandą, šiaurinę Tanzaniją, rytinę Kongo Demokratinę Respubliką, Ruandą ir Burundį.

Beveik šimtą metų, nuo tiesioginių europiečių kontaktų su šiuo regionu atsiradimo XIX a. antroje pusėje iki XX a. pabaigos daugelis istorikų legendas apie Kitaros imperiją laikė istorinių įvykių atspindžiu. Neseniai tyrėjų grupė, vadovaujama Žano Pjero Kretjeno (Jean-Pierre Chrétien), iškėlė hipotezę[1], kad žodiniai pasakojimai apie Kitaros imperiją tėra mitai, sukurti kaip atsakas į faktą, kad tuos kraštus ėmė valdyti nilotų kilmės Luo dinastija, atvykusi nilotų migracijos į tuos kraštus metu.

Žodinė tradicija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal žodinę tradiciją Kitarą jos klestėjimo laikais XIV–XV a. valdė Bačvezių, kitaip Čvezių (Bachwezi ar Chwezi), dinastija, kuri valdė po Batembuzių dinastijos (Batembuzi)[2].

Kitaros imperija egzistavo iki XVI a., kada įsiveržė Luo tautos, atėjusios iš šių dienų Sudano ir įkūrė Bunyoro karalystę. Daug Afrikos Didžiųjų ežerų karalysčių skelbiasi atsiradusios iš Kitaros imperijos, kurią valdė Bačveziai. Kitaros ryšį su mitologija rodo tai, kad dalis Toro, Bunyoro ir Bugandos karalysčių dievybių turi tuos pačius vardus kaip ir legendiniai Bačvezių karaliai.

Bačvezius sieja su žeminiais įtvirtinimais vakarų Ugandoje[3]. Archeologinės ekspedicijos imperijos sostinėje Bigo bya Mugenyi ir Ugandos Mubendės rajone aptiko miestų likučius, kurie parodo buvus labai organizuotai visuomenei[4].

Kitaros imperija palūžo XVI a., kai į šalį iš šiaurės įsiveržė Luo tautos. Į Bunyoro, šiauriausios Kitaros provincijos, iš kur buvo valdoma imperija, teritoriją įsiveržė Luo klanas, besivadinantis Biito, kuriam vadovavo vadas Labongo. Iš dabartinio Sudano migravę Luo apsigyveno šiaurinėse Ugandos žemėse ir Viktorijos ežero šiaurės rytų pakrantėse. Labongo užvaldė dabartinę Bunyoro karalystę ir tapo pirmuojo jos karaliumi. Jo palikuonys tapo Babiito dinastija, kurios atšakos valdė Toro, Kokio, Bugandos karalystes ir kai kurias Busogos karalystės valdas.

Kitaros žemėse į pietus nuo Bunyoro susidarė Ankolės ir Bugandos (dabartinė Uganda), Karagvės (Karagwe) ir Kyamutvaros (Kyamutwara) (dabartinė Tanzanija), Burundžio ir Ruandos karalystės.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Chrétien, Jean-Pierre; Scott Strauss (October 2006). The Great Lakes of Africa: Two Thousand Years of History. MIT Press.
  2. Mwambutsya, Ndebesa, „Pre – capitalist Social Formation: The Case of the Banyankole of Southwestern Uganda.Eastern Africa Social Science Research Review 6, no. 2; 7, no. 1 (June 1990 and January 1991): 78-95.
  3. History of eastern Africa: The early interlacustrine kingdoms“, Encyclopedia Britannica
  4. Kamuhangire, Ephraim, Impact of change and diverse perceptions: Conflicts of meaning and interpretations – Ntusi and Bigo Bya Mugyenyi archaeological sites in Uganda