Busogos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Didžiųjų ežerų valstybė:
Busoga
Šalis: rytų Uganda
Vėliava: Flag of Busoga (royal).gif
Tautos: basogai
Laikotarpis: 1939-1967, 1995-
Miestai: Bugembė
Valdovai: Kiabazinga
Uganda Protectorate British administration.png

Busogos karalystė – viena iš penkių tradicinių karalysčių Ugandos valstybės sudėtyje. Busoga (pažodžiui reiškia 'Sogos žemė') – karalystė iš 11 kunigaikštysčių, kuriose gyvena Soga kalba kalbantys žmonės basogai. 2002 m. buvo priskaičiuojama 2,5 mln. karalystės gyventojų.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Karalystės sostinė yra Bugembė (angl. Bugembe), kuri yra netoli Džindžos (angl. Jinja), antro pagal dydį Ugandos miesto. Džindža yra ekonominis Busogos centras.

Busogą riboja:

  • iš šiaurės – pelkėtas Kiogos ežeras (angl. Kyoga), už kurio yra nilotų teso žemės;
  • iš vakarų – Baltasis Nilas, skiriantis nuo Bugandos;
  • iš pietų – Viktorijos ežeras, skiriantis nuo Tanzanijos ir Kenijos. Į Busogos sudėtį įeina ir kai kurios salos Viktorijos ežere, pvz., Buvumos sala (Buvuma Island);
  • iš rytų – Mpologomos upė, skirianti nuo smulkių gentinių grupių, bendrai vadinamų bakedi (Padhola, Bugwere, Bugisu, ir kt.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Busoga kaip atskiras kultūrinis regionas, turintis tapatybę, egzistuoja nuo XV a. pabaigos. Jo įkūrimo legenda siejama su princu Mukama Namutukula iš karališkosios Bunjoro karalystės Babito dinastijos. Jis atkeliavo Kiogos ežeru iš šiaurės. Jis išmokė vietos gyventojus metalo lydimo paslapčių. Jo penki sūnūs tapo atskirų krašto sričių valdytojais ir įkūrė čia savo dinastijas. Šių sūnų vardai tapo valdovų titulais. Mažose karalystėse (ssaza) buvo puoselėjama Bunjoro stiliaus valdymo sistema ir tradicijos.

Skirtingai nei gretima Buganda, Busoga iki pat XIX a. pabaigos nemėgino susivienyti, nors ir egzistavo tam tikra regioninė tapatybė, kuri nulėmė basogų etninės grupės atsiradimą. Tik valdant britams, atskirų ssaza vadai buvo įtikinti sukurti federaciją su bendru susirinkimu, lukiiko. Britai paskyrė bagandų kilmės lukiiko pirmininką. Kadangi vidiniai nesutarimai buvo stiprūs, britai ėmė ruošti kelis vietinius vadus visos federacijos valdymui.

1939 m. britai paskyrė Bulamogio karalystės monarchą Ezekiel Tenywa Wako visos federacijos valdovu ir taip pradėjo Busogos karalystės istoriją. Karaliaus titulas buvo Isebantu Kyabazinga, o karalienės – Inhebantu. Tai yra renkamas monarchas, kurį rinkti turi penki karališkojo kraujo atstovai iš penkių šalies provincijų.

Po nepriklausomybės Ugandos vyriausybė Busogos monarchiją panaikino 1967 m., kartu su Bugandos, Toro, Ankolės ir kitomis monarchijoms, bet 1993 m. karalystė vėl buvo atkurta. Dabar Busoga yra viena iš Ugandos sudedamųjų karalysčių, turinti administracinį subregiono statusą. 2007 m. birželį Busogos karalystę sudarė 7 rajonai – Kamulio, Igangos, Bugirio, Majugės, Džindžos, Kaliro ir Busikio (Namutumbos). Vėliau išskirti dar 3 rajonai: Luukos, Namajingo ir Bujendės. Rajonus valdo renkamos tarybos, municipalitetus valdo renkami merai.

2008 m. mirus Isebantu Kyabazinga Henry Wako Muloki, monarcho skyrimo tvarka pasirodė besanti ydinga. Po metus trukusio tarpuvaldžio buvo išrinkti du atskiri monarchai.

Tradicinės provincijos[taisyti | redaguoti kodą]

Busogą sudaro 11 tradicinių provincijų, senųjų karalysčių ssaza palikuonių. Jų ribos dažniausiai atitinka dabartinius administracinius rajonus. Kiekviena ssaza turi savo paveldimą monarchiją su savitu monarcho titulu:

Valdovai[taisyti | redaguoti kodą]