Konsorto karūna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Konsorto karūna - karaliaus ar valdančios karalienės sutuoktinio (konsorto) karūna, kuri būna dėvima karūnacijos metu ar iškilmingomis progomis.

Monarchai paprastai turi vieną ar kelias paveldimas karūnas, tuo tarpu konsortams paprastai specialiai daromos individualios karūnos, kurios neperduodamos vėlesniems konsortams.

Visos XX a. D. Britanijos nevaldančios karalienės (Aleksandra Danijietė, Marija Teck, Elizabeta Bowes-Lyon) dėvėjo specialiai joms (1902, 1911 ir 1937 m.) padarytas karūnas. Anksčiau Anglijos ir D. Britanijos karalienės dėvėdavo Marijos Modenietės (Anglijos karaliaus Jokūbo II žmonos) karūną. Pirmoji karalienė, kuriai specialiai padarė karūną, buvo Adelaidė Saxe-Meiningen (1792–1849; Viljamo IV žmona).

Rusijos imperijoje imperatorienės neturėdavo specialių konsortų karūnų, kadangi karūnacijų metų jos užsidėdavo Mažąją imperijos karūną, o po to daugiau neužsidėdavo jokios karūnos.