Kamajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Kamajai
Kamajai square.JPG
--GFDL-- Kamajai1.jpg

Kamajai
Koordinatės 55°49′19″N 25°30′22″E / 55.822°N 25.506°E / 55.822; 25.506 (Kamajai)Koordinatės: 55°49′19″N 25°30′22″E / 55.822°N 25.506°E / 55.822; 25.506 (Kamajai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kamajų seniūnija
Gyventojų skaičius 681 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KamajaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kamajaĩ
Kilmininkas: Kamajų̃
Naudininkas: Kamajáms
Galininkas: Kãmajus
Įnagininkas: Kamajaĩs
Vietininkas: Kamajuosè

Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  120  RadiškisAnykščiaiRokiškis , 18 km į pietus nuo Rokiškio. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-42022).

Stovi Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1909 m.), yra A. Strazdo gimnazija, biblioteka

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Į šiaurę nuo miestelio yra I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžios Rudžių piliakalnis su gyvenviete. Kamajų dvaras žinomas nuo 1541 m. (iš pradžių galbūt kaip Urbaniškio palivarkas, priklausęs Svėdasų dvarui), kaimas prie dvaro išsiplėtė XVI a. 2-ojoje pusėje. Nuo 1594 m. priklausė Tyzenhauzams. 1635 m. pastatyta medinė Kamajų bažnyčia, 1737 m. ji sudegė, pastatyta nauja, 1820 m. perstatyta, 1897 m. nugriauta. 1905 m. pastatyta nauja Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia, architektas Florianas Vyganovskis.

XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kamajai nukentėjo per karus. 1774 m. įsteigta parapinė mokykla, 1864 m. ar 1865 m. vietoj jos – valdinė pradžios mokykla. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Kamajai buvo valsčiaus, 19501995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.

1863 m. balandžio 21 d. Kamajus buvo užėmę Antano Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kamajuose platino R. Baguslauskienė, Konstantinas Narkevičius, I. Starkus, Juozas Šeikus, A. Tervydis, Domininkas Tumėnas ir kiti. Čia veikė kahalas. 1903 m. vyko slapti lietuviški vakarai su vaidinimais. 1905 m. čia veikė LSDP grupė, vyko anticarinės demonstracijos. 1908 m. įkurtas Saulės draugijos skyrius turėjo biblioteką, nuo 1909 m. veikė draugijos pradinė mergaičių mokykla, 19441948 m. progimnazija, nuo 1948 m. vidurinė, dab. Kamajų Antano Strazdo gimnazija.

1913 m. ir 1915 m. Kamajai sudegė, nukentėjo ir per Antrąjį pasaulinį karą, susprogdinti bažnyčios bokštai. 1945 m. liepos 14 d. netoli Kamajų, Kurkliečių kaime, įvyko Svėdasų valsčiaus partizanų susirėmimas su NKVD kariuomene. Pokario metais Kamajuose pastatyti meninio lavinimo centras, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka. Veikia žemės ūkio bendrovė. [3]

2005 m. birželio 23 d. prezidento dekretu patvirtintas Kamajų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1950 m. Kamajų valsčiaus centras, Zarasų apskritis
1950–1995 m. Kamajų apylinkės centras
nuo 1995 m. Kamajų seniūnijos centras


Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio senoji dalis stačiakampio plano, susiklostė apie 1745 m. pagal klasicistinės architektūros principus rekonstravus spindulinį planą.

Neogotikinėje Šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatytoje 1905 m., 1944 m. nugriauti bokštai neatstatyti – yra vertingų medinių skulptūrų („Šv. Kazimieras“, „Šv. Jurgis“, „Nežinoma Šventoji“, „Šventasis su knyga“, „Vyras su toga“, trys angelų skulptūros, visos XVIII a.), kun. J. Jokimo bareljefas (1934 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius), neogotikiniai altoriai, padaryti Zagorskio dirbtuvėje Šiauliuose, 1934 m. vargonai.

Bažnyčios šventoriuje – stogastulpis su ornamentuotu kryžiumi, XX a. pradžia.

Centrinėje miestelio aikštėje – Antano Strazdo paminklas, pastatytas 1933 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius. [4]

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio vardo kilmė neaiški. Kai kurie tyrėjai mano, kad kažkada buvęs ežeras Kamajys ar upė Kamaja, tačiau apie Kamajus tokių vandenvardžių nėra minima. Kita versija teigia, kad į vietovę iš dabartinėje Gudijoje prie Lietuvos sienos esančio miestuko Kamojų (netoli Adutiškio, jame dar ir dabar yra lietuvių) atvyko koks nors žmogus (galbūt dvarininkas) ir pavadino gyvenvietę savo tėvonijos ar gimtinės garbei.

Taip pat senovės aramėjų kalba žodis Kamai reiškia pirmasis arba prekybą, tikėtina, kad pavadinimą kaimui suteikė žydų naujakuriai, kuriuos į Lietuvą buvo pakvietę LDK valdovai.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

16101631 m. Kamajuose buvo 16-17, 1724 m. – 12 šeimų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1860 m. ir 2001 m.
1860 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
500 500 1 105 701
625 (miestelyje)
76 (dvare)
504 574
1977 m. 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. -
685 772 730 725 681 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Tremtinio kapas Kamajų kapinėse

Kamajuose gimė:

Kamajuose mirė ir buvo palaidotas dvasininkas ir poetas Antanas Strazdas (1763–1833 m.). Jis čia su pertraukomis gyveno nuo 1816 metų. Miestelio aikštėje pastatytas paminklas jam (1933 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius).

1956 m. Kamajuose slapstėsi Lietuvos partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas su žmona, partizane Birute Mažeikaite ir dukra Auksute, kuri svetimu vardu iki tėvų arešto 1956 m. spalio 12 d. lankė Kamajų mokyklą.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Jara-Šetekšna. Greta miestelio yra Kamajų kaimas. Į vakarus nuo Kamajų yra Petriošiškio telmologinis draustinis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Комай. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 703 psl. (rus.)
  3. Algimantas Miškinis. Kamajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 247 psl.
  4. A. Baliulis, A. Miškinis Kamajai / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai t. 6. Vilnius 1983 m.
  5. Algimantas Miškinis ir kt. Kamajai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 193 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png PANEMUNĖLIO GS – 14 km
Salos – 9 km
ROKIŠKIS – 17 km
Sėlynė – 10 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kamajėliai – 6 km
Kalviai – 7 km
SVĖDASAI – 17 km
Jūžintai – 13 km