Svėdasų valsčius
55°41′š. pl. 25°22′r. ilg. / 55.68°š. pl. 25.37°r. ilg.
| Svėdasų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1811 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Svėdasai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Rokiškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Rokiškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Rokiškio apskritis (1944–1946) Kupiškio apskritis (1946–1950) |
Svėdasų valsčius (rus. Свядоская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Svėdasai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas 1811 m. pabaigoje, carmečiu priklausė Kauno gubernijai.[1] 1905–1906 m. priklausė Kamajų respublikai. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Anykščių rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4948 | 475 kiemai [2] | 9 seniūnijos | 49 | |
| 1923 m.[3] | 162 | 5977 | 1168 | ||
| 1932 m. | 136 | 5985 | 8 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
158 | 8 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Auleliai | Aulelių seniūnija | Aulelių apylinkė |
| Bajorai | Bajorų seniūnija | Bajorų apylinkė |
| Butėnai | Butėnų seniūnija | Butėnų apylinkė |
| Daujočiai | Daujočių seniūnija | Daujočių apylinkė |
| Kunigiškiai I | Kunigiškių seniūnija | Kunigiškių apylinkė |
| Netikiškiai | Netikiškių seniūnija | Netikiškių apylinkė |
| Sliepšiškis | Sliepsiškio seniūnija | Sliepšiškio apylinkė |
| Svėdasai | Svėdasų seniūnija | Svėdasų apylinkė |
| Iš viso: | 8 seniūnijos | 8 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1866 | Mieliūnai | Jonas Dobkevičius, ekonomistas, politikas | 1934 |
| 1893 | Galvydžiai | Jonas Motiejūnas-Valevičius, karininkas | 1959 |
| 1899 | Šlapiašilis | Aleksandras Kutkus, dainininkas | 1969 |
| 1903 | Narbūčiai | Vladas Bublys, agronomas | 1985 |
| 1934 | Vaitekūnai | Gvidas Kazlauskas, inžinierius mechanikas | |
| 1944 | Kraštai | Dalia Dilytė, literatūrologė | |
| 1948 | Netikiškiai | Osvaldas Janonis, bibliografas, pedagogas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 661–669 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 664 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 669 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 65–66