Suvainiškis
Šis straipsnis apie miestelį Rokiškio rajone. Apie kaimą Kupiškio rajone skaitykite straipsnyje Suvainiškis (Kupiškis).
| Suvainiškis | ||
|---|---|---|
  Suvainiškis |
||
| 56°09′25″š. pl. 25°16′41″r. ilg. / 56.157°š. pl. 25.278°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pandėlio seniūnija | |
| Gyventojų | 142 | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Сувѣки, Сувейнишки[2] | |
Suvainiškis – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Pandėlio, prie pat sienos su Latvija. Seniūnaitijos centras. Miestelio planas radialinis, centre yra keturkampė aikštė. Stovi Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), buvusi Suvainiškio pagrindinė mokykla, veikia biblioteka, medicinos punktas, kultūros centras. Išlikęs tarpukario laikų muitinės pastatas.
Miestelio šiaurėje teka Nereta (dešinysis Nemunėlio intakas), vakaruose ir pietvakariuose įkurtas Suvainiškio telmologinis draustinis (jame yra Suvainiškio pelkė). Aplink dunkso Suvainiškio miškai. Į miestelį veda kelias 3647 Pandėlys–Suvainiškis , toliau einantis Nereton.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suvainiškis šaltiniuose minimas nuo XVII a. 2 pusės, 1732 m. gavo turgaus privilegiją. 1782 m. pastatyta pirmoji Suvainiškio bažnyčia, iki 1832 m. čia buvo reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. 1859 m. buvo 14 kiemų. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis pradėjo plėstis pro jį Lietuvos pirkliams važinėjant į Kuršą. Tuo laiku Suvainiškis buvo Zarasų apskrities miestelis, priklausęs Panemunio parapijai, jame veikė žydų mokykla.[3]
Per I pasaulinį karą 1916 m. nutiestas Suvainiškio–Skapiškio siaurasis geležinkelis, uždarytas apie 1960 m., prie miestelio buvo Suvainiškio geležinkelio stotis ir Suvainiškio II geležinkelio stotelė. XX a. tarpukariu miestelis vadinosi Suveiniškis arba Suvainiškiai.[4] Tuomet veikė pieninė, kooperatyvas, kelios parduotuvės, verpykla; buvo šaulių skyrius. Per Suvainiškį iš Lietuvos į Latviją buvo eksportuojami arkliai. Nuo 1944 m. lapkričio apylinkėse veikė J. Jancėno vadovaujama (nuo 1946 m. liepos A. Blėkos) Lietuvos partizanų kuopa.[5]
1948 m. įkurta biblioteka. LTSR metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė devynmetė mokykla (įkurta kaip pradinė 1912 m.), felčerių ir akušerių punktas, vaistinė, ryšių skyrius, kultūros namai, biblioteka.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Zarasų apskritis |
| –1950 m. | Panemunio valsčius | Rokiškio apskritis |
| 1950–1962 m. | Suvainiškio apylinkės centras | Pandėlio rajonas |
| 1962–1975 m. | Rokiškio rajonas | |
| 1975–1981 m. | Panemunio apylinkė | |
| 1981–1995 m. | Pandėlio apylinkė | |
| 1995– | Pandėlio seniūnija | Rokiškio rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1867 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 427 | 855 | 597 | 251 | 237 | 250 | ||
| 1982 m.[10] | 1987 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | ||
| 230 | 237 | 279 | 245 | 175 | 142 | ||
| |||||||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 773 psl.
- ↑ Suwejniszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 624 psl. (lenk.)
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/suveiniskis/
- ↑ Suvainiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 756 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Suvainiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 347 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Suvainiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 495 psl.
- ↑ Suvainiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 136
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Suvainiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 193 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
|
|||||||||||
| Naujasodė – 9 km Panemunis – 13 km PANDĖLYS – 21 km |
|||||||||||
| |||||||||||||||||