Kęstutis Balčikonis (1952)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kęstutis Balčikonis (g. 1952 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas, menininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai dailininkai Juozas Balčikonis ir Regina Songailaitė-Balčikonienė. 1970 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, 1975 m. Lietuvos dailės institutą.

1975–1978 m. dirbo dailininku Lentvario kilimų fabrike, 1978–1980 m. Vilniaus Dailės kombinate. 19901997 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1975 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė individualių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, JAV, Rusijoje. Daugiausia kuria mitų tematika (6 batikų ciklas „Raganos ir Medžiotojo“ mito tema, „Žmonės žvėryje“ 1979 m., „Pabėgimas iš Babelio bokšto“ 1990 m.) ir gamtos motyvų (triptikas „Ankstyvas vandens ir saulės srautas“ 1982 m.). Sukūrė batikų interjerams („Vytis saulės spinduliuose“ 1992 m., Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salė), tapytų vėliavų, tapybos miniatiūrų. Kūryba pagrįsta žaismu ir improvizacija, tapybiškais efektais. Jo kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, P. Tretjakovo galerijoje (Maskva).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kęstutis Balčikonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 485 psl.