Juozas Šlivinskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Šlivinskas
Gimė 1950 m. sausio 2 d.
Pavištytis, Gražiškių valsčius
Mirė 2024 m. balandžio 1 d. (74 metai)
Palaidotas (-a) Neveronių kapinėse[1]
Sutuoktinis (-ė) Birutė
Vaikai Šarūnas
Veikla dailininkas, skulptorius, pedagogas
Alma mater Valstybinis dailės institutas
Žinomas (-a) už skulptorių simpoziumų organizatorius
kūriniai aviacijos tematika, Lietuvos Savanoriams
Žymūs apdovanojimai

Dariaus ir Girėno medalis (1996 m.)
Vietinės rinktinės Garbės kryžius (2007 m.)

Juozas Šlivinskas (1950 m. sausio 2 d. Pavištytyje, Gražiškių valsčiuje2024 m. balandžio 1 d.[2]) – lietuvių dailininkas, skulptorius, pedagogas.[3]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. baigė meninio medžio apdorojimo specialybę Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Justino Vienožinskio menų fakultetas), vėliau studijavo tuometiniame Valstybiniame dailės institute, kurį baigė 1980 m. Iš pradžių meno dalykus dėstė 8-ojoje aštuonmetėje mokykloje, paskui – dailės technikume, o 19982002 m. – VDU Menų institute. Šešerius metus ėjo LDS Kauno skyriaus pirmininko pareigas, ketverius metus buvo UAB „Kauno dailė“ valdybos pirmininkas, penkerius – UAB „Archista“ dizaineris. Nuo 1977 m. dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, taip pat – visuomeninėje veikloje (LDS tarybos narys, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo Kaune komisijos narys, TS-LKD partijos narys.[4]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie skulptoriaus darbai:

J. Šlivinskas nuo 1995 m. žinomas skulptorių simpoziumų organizatorius. Jų būta Kauno zoologijos ir Botanikos soduose, skulptoriui bei tapytojui Matui Menčinskui atminti, Pakruojo rajone, Linkuvos parke ir kitose vietose. J. Šlivinskas buvo surengęs per dešimt savo personalinių parodų, o su kitais autoriais – daugiau kaip trisdešimt penkias.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už dailės kūrinius aviacijos tematika [5] 1996 m. J. Šlivinskas buvo apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu, 2007 m. – Vietinės rinktinės Garbės kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Savanoriams. Įvairių premijų laureatas[6]:

  • Už Sausio 13-osios paminklo projektą (1991 m.)
  • Už Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo projektą (1992 m.)
  • Už Žemės meno projektą „Mano ženklai ateičiai“ (1992 m.)
  • Už J. Miltinio paminklo projektą (1996 m.)
  • 20022003 m. sukurtus memorialinio paminklo Vietinės rinktinės kariams bei dekoratyvinės skulptūros „Šviesos takas“ projektus

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nerijus Korbutas. Skulptorius Juozas Šlivinskas (1950-2024). Plieno sparnai. 2024-04-01. Nuoroda tikrinta 2024-04-06.
  2. MELC. Juozas Šlivinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-16. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
  3. Juozas Šlivinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  4. http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas58989/Kandidato58989Anketa.html Archyvuota kopija 2011-04-07 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://plienosparnai.lt/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?3902
  6. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/10/08/kult_01.html

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]