Eugenija Šulgaitė
| Eugenija Šulgaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1923 m. birželio 1 d. Raguva, Panevėžio apskritis |
| Mirė | 2014 m. liepos 28 d. (91 metai) Panevėžys |
| Palaidotas (-a) | Ramygalos gatvės kapinėse |
| Tėvas | Klemensas Šulga |
| Motina | Liudvika Survilaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Gediminas Karka |
| Vaikai | Andrius Karka, Kristina Karkaitė-Mazūrienė |
| Veikla | teatro ir kino aktorė |
Eugenija Šulgaitė-Karkienė (1923 m. birželio 1 d. Raguvoje, Panevėžio apskritis – 2014 m. liepos 28 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro ir kino aktorė. Palaidota Ramygalos g. kapinėse Panevėžyje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Raguvos progimnazijoje, vėliau Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Juozo Miltinio dramos studiją ir tuo pat metu tęsė mokslus gimnazijoje. Būdama paskutinėje gimnazijos klasėje vaidino Inezą spektaklyje M. de Siera „Lopšinė dainelė“ (rež. Juozas Miltinis, 1942 m.). Baigusi gimnaziją, pakviesta dirbti aktore.
1943–1998 m. – Panevėžio dramos teatro (nuo 1995 m. Juozo Miltinio dramos teatras) aktorė.
Per daugiau kaip penkis kūrybinius dešimtmečius teatre E. Šulgaitė sukūrė apie 120 įdomių, išskirtinių, ryškių vaidmenų. Atėjusi į teatrą, debiutavo dviem vaidmenimis spektaklyje S. Čiurlionienės „Pinigėliai“ – Normantienė ir Raudonauskienė. Sėkmingą pradžią sekė kiti išraiškingi ir svarbūs vaidmenys Juozo Miltinio statytuose spektakliuose: Gaškienė „Prieblandoje“, Ana Andrejevna „Revizoriuje“, Nastasija „Belugino vedybose“, Heda „Hedoje Gabler“, Ledi Makbet „Makbete“. Aktorė vaidino ir kitų Panevėžio dramos teatro režisierių – Vaclovo Blėdžio, Jono Aleknos, Juliaus Dautarto, Algimanto Pociūno, Sauliaus Varno spektakliuose.
Nuo 1961 m. vaidino kine. Sukūrė daugiau kaip 20 vaidmenų.
Vaidybai būdingas saikingas ekspresyvumas, psichologinis įtaigumas. Pripažinimą aktorei atnešė ne tik žymiausiuose Juozo Miltinio spektakliuose sukurti vaidmenys, bet ir ne viename kino ir televizijos filme įkūnytas išmintingos ir kupinos šilumos Motinos paveikslas.[1]
Vyras – aktorius Gediminas Karka (1922–1991). Vaikai – dvyniai Andrius Karka (g. 1948) ir Kristina Karkaitė-Mazūrienė (g. 1948).
Įsimintiniausi vaidmenys teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1945–1989 m. Gaškienė – A. Vienuolio „Prieblandoje“, rež. Juozas Miltinis
- 1946 m., 1951 m. Ana Andrejevna – N. Gogolio „Revizorius“, rež. Juozas Miltinis
- 1949 m., 1962 m. Nastasija Petrovna – A. Ostrovskio, I. Solovjovo „Belugino vedybos“, rež. Juozas Miltinis
- 1954 m. Irina Nikolajevna Arkadina – A. Čechovo „Žuvėdra“, rež. Juozas Miltinis
- 1955 m. Sofija – M. Gorkio „Paskutinieji“, rež. Jonas Alekna
- 1957 m., 1972 m. Heda – H. Ibseno „Heda Gabler“, rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis
- 1958 m., 1965 m. Linda – A. Millerio „Komivojažerio mirtis“, rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis
- 1960 m. Marija – S. Golovanivskio „Tolimas aidas“, rež. Vaclovas Blėdis
- 1961 m. Ledi Makbet – W. Shakespeare’o „Makbetas“, rež. Juozas Miltinis
- 1963 m. Frau Fokerat – G. Hauptmanno „Vieniši žmonės“, rež. Juozas Miltinis
- 1965 m. Teisėja – R. Narečionio „Prieš nuosprendį“, rež. Vaclovas Blėdis
- 1967 m. Daktarė Matilda fon Cand – F. Dűrrenmatto „Fizikai“, rež. Juozas Miltinis
- 1971 m. Otilija – G. Priedės „Otilija ir jos anūkai“, rež. Vaclovas Blėdis
- 1982 m. Nina Ivanovna Voronkova – A. Galino „Retro“, rež. Julius Dautartas
- 1983 m. Kalvaitienė – V. Krėvės „Žentas“, rež. Julius Dautartas
- 1984 m. Hana – A. Dudajevo „Vakaras“, rež. Donatas Banionis
- 1987 m. Odokija – I. Drutâ „Sarta kumelė su skambalu“, rež. Julius Dautartas
- 1990 m. Kepelienė – Vaižganto „Nebylys“, R. Samulevičiaus inscenizacija; rež. Algimantas Pociūnas
- 1997 m. Galinė Dominyka – „Senojo gluosnio pasakojimai“, Vlado Dautarto novelių romano motyvais; rež. Julius Dautartas[1]
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1961 m. Valstietė Budrienė – „Kanonada“, rež. Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas
- 1962 m. Motina – „Žingsniai naktį“, rež. Raimondas Vabalas
- 1963 m. Marija Rimšienė – „Vienos dienos kronika“, rež. Vytautas Žalakevičius
- 1965 m. Motina Lokienė – „Niekas nenorėjo mirti“, rež. Vytautas Žalakevičius
- 1972 m. Blindos motina – „Tadas Blinda“, rež. Balys Bratkauskas
- 1973 m. Juozo motina – „Laimingas laimės neradęs“, rež. Algirdas Araminas
- 1976 m. „Sonetų vainikas“, rež. Valerijus Rubinčikas
- 1976 m. Koga – „Kalavijo šešėlyje“, rež. Imants Krenbergs, Rygos KS
- 1976 m. Motina – „Virto ąžuolai“, rež. Gytis Lukšas
- 1976 m. Vainorienė („Katrė Pypkiorė“) – „Sodybų tuštėjimo metas“, rež. Almantas Grikevičius
- 1977 m. Rupainė – „Už stiklinių durų“, rež. Olgerds Dunkers, Rygos KS
- 1978 m. Jomanto motina – „Pasigailėk mūsų“, rež. Algirdas Araminas
- 1979 m. Luknienė – „Kaimynai“, rež. Vidmantas Bačiulis
- 1980 m. Motina Budrienė – „Rungtynės nuo 9 iki 9“, rež. Raimondas Vabalas
- 1980 m. Stanislovo motina – „Faktas“, rež. Almantas Grikevičius
- 1982 m. Motina – „Atsiprašau“, rež. Vytautas Žalakevičius
- 1983 m. Motina – „Svetimos aistros“, rež. Janis Streičs, Rygos KS
- 1984 m. Senelė – „Sodas su vaiduokliu“, rež. Olgerds Dunkers
- 1985 m. Senelė Viktorija – „Elektroninė senelė“, rež. Algimantas Puipa
- 1986 m. Petro motina – „Petras Kurmelis“, rež. Juozas Sabolius
- 1986 m. Povilo motina – „Šešiolikmečiai“, rež. Raimundas Banionis
- 1988 m. „Gyvenimas po klevu“, rež. Kazimieras Musnickas
- 1988 m. Letos senelė – „Neatmenu tavo veido“, rež. Raimundas Banionis
- 1997 m. epizodinis vaidmuo – „Namai“, rež. Šarūnas Bartas
- 2004 m. Kaimietė – „Vienui vieni“, rež. Jonas Vaitkus[2]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 E. Šulgaitės biografija. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2023-06-01).
- ↑ Šulgaitė Eugenija. Iš: Lietuvos kinematografininkai / [Sudarytoja, tekstų rengėja, redaktorė Rasa Paukštytė]. Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2017, p. 462–463. ISBN 978-9955-857-23-5.