Jacob Jordaens

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Jordansas su šeima“ (dailininkas su žmona Katarina, dukterimi Elizabet ir tarnaite, 1621 m., Prado muziejus, Madridas)

Jakobas Jordansas (ol. Jacob Jordaens, 1593 m. gegužės 20 – 1678 m. spalio 18 d.) – XVII a. Nyderlandų baroko tapytojas, grafikas, gobelenų kūrėjas.[1] Kartu su Rubensu ir Antoniu van Deiku vertinamas vienu iš trijų iškiliausių XVII a. flamandų dailininkų. Jo paveikslų scenos neturi rubensiškos dailės idealistinio patoso.[2] Vaizdavimas labiau realistinis. Vėlesnei kūrybai būdingos šaltesnės spalvos,[3] puotaujančių to meto biurgerių vaizdavimas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Jakobas Jordansas gimė 1593 m. gegužės 20 d. Antverpene tėvo Jakobo Jordanso ir motinos Barbara van Wolschaten šeimoje. Būsimasis dailininkas buvo vyriausias iš šeimos vaikų − vėliau gimė 8 seserys ir 2 broliai. Jakobo tėvų šeima priklausė turtingesnei nei vidutinių biurgerių klasei, turėjo nuosavą namą mieste. Tėvas vertėsi dažytų ir tapytų lino audinių prekyba. Spėjama, kad tai galėjo pastūmėti vėliau dailininką kurti gobelenus. 1607 m. Jordansas tapo dailininko Adam van Noort, pas kurį savo laiku mokėsi Rubensas, mokiniu. Jordansas niekuomet nebuvo Italijoje ir Italijos dailininkų įtaka (Karavadžo, Jakopo Basano) jam persidavė iš Rubenso, kuris buvo, tikriausiai, visų to meto jaunųjų Flandrijos dailininkų idealu. Jakobas studijavo italų graviūras ir ofortus. 1615 m. Jordansas buvo įtrauktas į Antverpeno Šv. Luko dailininkų gildiją, pažymėtas akvarelistu. Pirmasis Jordanso darbas dokumentuotas tik 1617 m. Ankstesnieji yra priskiriami.

1616 m. gegužės 15 d. Jakobas Jordansas vedė savo mokytojo Adam van Noort dukterį Katariną (g. 1589). Adam van Noort taip pat buvo pasiturintis Antverpeno pilietis. Abiejų šeimų giminystė lėmė, kad Jakobas Jordansas buvo laikomas vienu turtingiausių to meto Antverpeno piliečių[4] Pora susilaukė 3 vaikų: dukters Elizabet (1617), sūnaus Jakobo (1625) ir dukters Anos Katarinos (1629). 1618 m. pora nusipirko namą iš skolintų lėšų. 1617 m. datuojamas Jordanso darbas Šv. Pauliaus dominikonų bažnyčioje „Nukryžiavimas“. Dailininkas sėkmingai tapė religines, alegorines ir mitologines scenas. Viename garsiausių pirmųjų paveikslų „Vaisingumo alegorija“ vaizduojami satyrai (vyrai ir moterys), besidžiaugiantys žemės gėrybėmis. Moteriškoa figūros pirmajame plane, atvirai demonstrujančios nuogumą, rodo pasitikėjimą ir laisvumą natūraliame Gamtos prieglobstyje. Paveiksle „Keturi evangelistai“ Jordansas parodo sugebėjimą kurti galingas stoiškas figūras. Šis paveikslas, taip pat, yra Jordanso vienas ankstyvųjų bandymų kurti portretinį meną.

„Pupų dėdės puota“ (1640-45, Meno istorijos muziejus, Viena)

Jordanso kūryboje nėra aukšto idealizmo, kuris būdingas jo garsesniems amžininkams Rubensui ir Antoniui van Deikui. Jordansas mėgo vaizduoti labiau natūralistines scenas. Mitologinių paveikslų scenos, atrodo, vyksta Jordanso gyvenimo metu, jose vaizduojami veikėjai dažniausiai džiaugiasi esamu momentu. Keletas žymiausių Jordanso paveikslų, pvz., „Karalių gėrimai“, „Pupų dėdės puota“ vaizduoja to meto vidurinės klasės − biurgerių, šventes. Paveiksluose svarbiausią vietą vaidina išrinktas „karalius“, kuris vadovauja linksmybėms. 1620-ųjų viduryje Jordansas jau turėjo nuosavas dirbtuves, tačiau negalėjo konkuruoti dėl užsakymų iš užsienio, kurie beveik visi atitekdavo Rubenso dirbtuvėms. 1630-aisiais Jakobas Jordansas, kaip ir kiti talentingi Antverpeno dailininkai, pats darbavosi pas Rubensą padėdamas jam išpildyti gausius užsakymus. 1637-38 jis atliko didelių drobių užsakymą karališkajai medžioklės vilai Ispanijoje pagal Rubenso piešinius.[5]

„Jordanso duktė Ana Katarina“ (1635, privati kolekcija)

Padėtis pasikeitė po Rubenso mirties 1640 m. Daug pasiturinčių užsakovų įvertino Jordanso talentą ir sekančius du dešimtmečius jis buvo svarbiausiu Flandrijos dailininku.[6] Pas jį kūrinius užsakinėjo Anglijos karalius Karolis I-asis, Švedijos karalienė Kristina, Oraniečių giminės princai, Amsterdamo merija.[7] 1648 m. Jordansas perėjo iš katalikybės į kalvinizmą. Tai jam nesutrukdė ir toliau gauti užsakymų iš katalikiškų organizacijų. Jordanso perėjimas aiškinamas jo užsakymais protestantiškuose Šiaurės Nyderlanduose. Taip pat, jo duktė Ana Katarina apie 1649 m. ištekėjo už jansenisto.[8] 1651 m. Jakobas Jordansas gavo užsakymų monumentaliajai tapybai − išdekoruoti karališkąjį namą Huis ten Bosch prie Hagos, kur sukūrė tris didelių matmenų drobes „Frederiko Hendriko triumfas“, „Olandijos valdytojas“, „Laiko pergalė“. Po 1660-ųjų Jakobo Jordanso produktyvumas ir paveikslų kokybė smuko. Daugelį jų atlikinėjo dirbtuvių pameistriai. Jakobas Jordansas mirė 1678 m. spalio 18 d. Antverpene neišaiškintos kilmės epidemijos metu tą pačią dieną kartu su dukterimi Elizabet.[9] Palaidotas Putė kaime (dab. Nyderlandų karalystė) šalia anksčiau mirusios žmonos. Jo sūnus Jakobas, kad atskirti nuo tėvo dar vadinamas Jaunesniuoju, tapo dailininku, bet tik keli jo darbai išlikę.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenimo metu Jakobas Jordansas nepaliko Antverpeno, išskyrus trumpas išvykas po Nyderlandus. Jo paveiksluose jaučiama gaivališka to meto biurgerių visuomenės dvasia. Paveikslų veikėjai dažnai vaizduojami grubių, natūralistinių formų. Jordansui visai nebūdingas Rubenso ir Antonio van Deiko, kurie dirbo karaliams, figūrų idealistinis traktavimas. Panašu, kad Jordanso netraukė aristokratų portretų tapyba, o įkvėpimo jis ieškojo savo kasdieninėje aplinkoje. Karjeros pradžioje Jordansas buvo žinomas talentingu akvarelistu. Tuo metu akvareliniai tapybos darbai būdavo naudojami kaip pigesnė alternatyva gobelenams. Kada Jordansas pradėjo kurti gobelenus, nežinoma. Tai turėjo būti atsitikę jau 1630-ųjų pradžioje.

Pirmasis dokumentuotas Jordanso gobelenas išaustas 1644-47 m.[10] Jordansas, tikriausiai, naudojo savo akvarelisto įgūdžius kurdamas kartonus gobelenams, skirtingai nuo Rubenso, kuris naudojo aliejinę techniką. Kartonus Jordansas sudarydavo iš atskirų lakštų, jungdamas juos vieną su kitu.[11] Dėl užsakymų gausos daugelį figūrų Jordansas savo gobelenuose kartodavo. Svarbiausiais jo gobelenais įvardijami: „Odisėjo istorijų“ serija (1630-35), „Aleksandro Didžiojo istorijų“ serija (1630-35), „Kaimo vaizdų“ serija (1635, Hardwick Hall, Derbišyras[12]), „Patarlės“ (1644), „Jojimo mokykla“ (1645, Meno istorijos muziejus Vienoje).[13] Gyvenimo metu Jordansas kūrė ofortus, bet jie sudaro menką dalį jo kūrybos.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2005, t. 8, p. 723.
  2. Ali, W. Jacob Jordaens. The Dictionary of Art. Vol. 17. New York: Grove's Dictionaries Inc. − 1996, p. 648-656
  3. Londono nacionalinės galerijos informacija
  4. R.-A. d’Hulst. „Jacob Jordaens“. London, - 1982, pp. 12-14
  5. Alte Pinakothek informacija
  6. Ali, W. Jacob Jordaens. The Dictionary of Art. Vol. 17. New York: Grove's Dictionaries Inc. − 1996, p. 648-656
  7. Londono nacionalinės galerijos informacija
  8. http://archive.org/stream/cu31924032185963/cu31924032185963_djvu.txt Max Roses. „Jacob Jordaens. His Life and Work“. London: J. M. Dent & C°. - 1908. p. 228
  9. http://archive.org/stream/cu31924032185963/cu31924032185963_djvu.txt Max Roses. „Jacob Jordaens. His Life and Work“. London: J. M. Dent & C°. - 1908. p. 244 − Jordanso antkapio įrašai
  10. R.-A. d’Hulst. „Jacob Jordaens“. London, - 1982. p. 296]
  11. Jean Luc Baroni. „Jacob Jordaens. Odysseus and Nausicaa“. London: Jean-Luc Baroni Ltd. - 2012.
  12. Jamie Mulherron „Jacob Jordaenss Elements and Humours Tapestries“. - 2012.
  13. The Grove Encyclopedia of Decorative Arts. Oxford University Press, 2006. t. I, p. 154

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Jacob Jordaens – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka