Jacopo Bassano

Jacopo Bassano autoportretas (apie 1580, Meno istorijos muziejus Vienoje)

Jakopas Basanas (it. Jacopo Bassano, tikr. Jacopo da Ponte, apie 1510 – 1592 m.) – italų Vėlyvojo Renesanso dailininkas, garsiausias iš dailininkų šeimos, kurie kilę iš Basano miestelio Venete. Priklausė Venecijos dailės mokyklai. Geriausiai žinomas dėl naktinių peizažų ir gyvūlėlių vaizdavimo.

Lietuvos dailės muziejus turi 1 paveikslą „Kristaus guldymas į karstą“, kuris priskiriamas Jakopo Basano dirbtuvėms. Numanoma, jame pavaizduotas ir pats meistras.

Biografija [taisyti]

Jakopas da Pontė gimė apie 1510-13 m. Basano del Grapos miestelyje, Venecijos respublikoje, dailininko Frančesko šeimoje. Visa šeima, tėvas ir keturi Jakopo broliai, nešiojo Basano pravardę nuo gimtojo miesto, kaip vėliau ir dar keturi Džakopo sūnūs. Pirmąją dailės mokyklą Jakopas išėjo pas tėvą, o 1533 m. persikraustė į Veneciją pas dailininką Bonifačą Veronezę (Bonifaccio Veronese). Venecijoje Jakopas buvo paveiktas Ticiano ir Lorenco Loto kūrybos. Pirmieji Jakopo darbai buvo spalvinės žinomų meistrų graviūrų kopijos ir sekė tradicine Venecijos dailės mokykla.

Venecijoje Jakopas užtruko tik kelerius metus. Jau 1537 m. buvo dokumentuotas gimtajame mieste atlikęs darbus vietos municipalitete. Apie 1540 m. Jakopas susidomėjo manieristiniais kūriniais. Buvo įtakotas Parmidžanino, Frančesko Salviati ir Tintoreto. Augantį dailininko talentą atskleidė 1542 m. manieristinis paveikslas „Paskutinė vakarienė“. Tačiau Jakopas neilgai tesilaikė šios dailės krypties. Greičiausiai dar ir dėl to, kad po to beveik visą likusį gyvenimą praleido gimtajame provincijos mieste. 1546 m. Jakopas vedė Elizabetą Mercari, su kuria susilauks 8 vaikų. Keturi jo sūnūs tapo dailininkais ir padėjo tėvui jo dirbtuvėje.

Jakopas dirbo Basano viešosiose vietose, tiek freskos, tiek aliejinių paveikslų technika. tačiau nedaug jo freskų išlikę. Svarbiausios yra vietos katedroje. Maždaug nuo 1550 m. dailininkas išvystė nuosavą stilių. Garsiausiais jo darbais tapo noktiurno kaimiški provincijos pastoraliniai vaizdai, dažnai įpinti į biblijinių istorijų kontekstą. Dailininkas sumaniai žaidė šviesotamsos efektais ir neslėpė provincialaus paveikslų charakterio pripildydamas jų erdvę gyvūlėlių atvaizdais. Vėlesniuose Jakopo darbuose vėl išryškėjo Tintoreto įtaka. Nors Jakopas iš pažiūros turėjo būti atlikęs daug darbų, tačiau originalių jo kūrinių nėra daug. Daugelį darbų pagal jo dizainą atlikdavo arba kopijuodavo dirbtuvės pagalbininkai ir sūnūs. Jakopas Basanas mirė 1592 m. vasario 13 d. Palaidotas San Francesco (Šv. Pranciškaus) bažnyčioje Basane del Grapoje.