Józef Tokarzewicz

Juzefas Tokarževičius lenk. Józef Tokarzewicz
Jozefo Tokarzevičiaus portretas
Gimė	1841 m. sausio 8 d. Bielskas, Lenkijos Karalystė
Mirė	1919 m. rugpjūčio 9 d. (78 metai) Mazovijos Grodziskas, Lenkijos Karalystė
Tėvas	Basilij Tokarzewicz
Motina	Joana z Kalisiewiczów Tokarzewicz
Veikla	lenkų publicistas, prozininkas, vertėjas ir literatūros kritikas;
Išsilavinimas	Balstogės gimnazija
Alma mater	Maskvos Michailo Lomonosovo universitetas, Paryžiaus Sorbonos universitetas

Juzefas Tokarževičius (lenk. Józef Tokarzewicz, slapyvardžiai – „Hodi“, „Bazyli Niebiest“; 1841 m. sausio 8 d. Bielskas, Lenkijos Karalystė – 1919 m. rugpjūčio 9 d. Mazovijos Grodziskas, Lenkijos Karalystė) – lenkų publicistas, prozininkas, vertėjas ir literatūros kritikas, 1863 m. sukilimo dalyvis, būrio vadas, išeivijos aktyvistas.

Biografija

Józefo Tokarzevičiaus knygos „Karo ir bado dienomis“ viršelis

Jozefas Tokarzevičius gimė 1841 m. sausio 8 d. Bielske, Lenkijoje stačiatikių cerkvės valdytojo ir miesto mero Basilijaus ir jo žmonos Joanos šeimoje.

Pradinį išsilavinimą Jozefas Tokarzevičius įgijo gimtajame mieste parapijinėje mokykloje. Mokėsi Drohičine, gimnaziją baigė Balstogėje. Baigęs gimnaziją 1860 m. Tokarzevičius išvyko studijuoti matematikos į Maskvos Michailo Lomonosovo universitetą. Studijų metu lankė ir teisės bei filologijos paskaitas.

1863 m. Tokarzevičius išvyko į Krokuvą, dalyvavo 1863 m. sukilime. Sukilimui pralaimėjus, emigravo į Paryžių. Paryžiuje įstojo į Sorbonos universitetą studijuoti teisės. Buvo siųstas redaguoti žurnalo, pavadinimu „Montparnasse“. 1866 m. Paryžiuje Jozefas Tokarzevičius leido žurnalą „Przyszłość”', nuo 1867 m. redagavo žurnalą „Gonca”, kuris buvo spausdinamas Ženevoje. Be to, Tokarzevičius dirbo Orleano geležinkelio Paryžiuje judėjimo skyriaus pareigūnu.

1868 m. Tokarzevičius įgijo žurnalo „Niepodległości” redakciją ir vadovavo šiam žurnalui iki Prancūzijos–Prūsijos karo 1870 m. Karo metu Tokarzevičius įsitraukė į Paryžiaus nacionalinę gvardiją ir tarnavo 207-ajame batalione šalia buvusio Lenkijos kariuomenės generolo Valigorskio. Buvo neteisingai apkaltintas dėl dalyvavimo Paryžiaus komunoje. Buvo įkalintas Versalio kalėjime, kur praleido pusę metų. Šį periodą jis vėliau aprašė savo atsiminimuose „Karo ir bado dienomis“. Išleistas iš kalėjimo, Jozefas Tokarzevičius užsiėmė žurnalistine veikla, rašė Galicijos laiškus į Krokuvos leidinį „Kraj” ir Varšuvos leidinį „Kłosy” slapyvardžiu „Hod”.

1872 m. pavasarį Jozefas Tokarzevičius pabuvojo Šveicarijoje, Belgijoje, Anglijoje. 1878 m. Paryžiuje jis redagavo lenkiškus laiškus. Tuo metu Tokarzevičius išleido keletą brošiūrų slapyvardžiu „Bazyl Niebiest“ žurnaluose „Prawa siły”, „Wstecznictwo”. Papildydamas menkas literatūrines pajamas pinigais iš kitų šaltinių, dirbo komisijos kantoriumi, Adomo Ciborovskio reklamos agentūroje, taip pat kažkiek laiko – Reifo spaustuvėje.

1882 m. palikęs Prancūziją, Tokarzevičius aplankė Galiciją, Sileziją, Poznanės hercogystę ir 1883 metais grįžo į gimtąją šalį. Gavęs leidimą įvažiuoti į Rusijos imperiją dvejus metus dirbo Sankt Peterburge, gimtinėje, vėliau persikėlė į Varšuvą. Varšuvoje pakeitė Adomą Plugą ir tapo žurnalo „Klosy” redaktoriumi.

1894 m. Tokarzevičius apsigyveno Grodzisko mieste netoli Varšuvos, kur rašė straipsnius įvairiems Varšuvos žurnalams ir laikraščiams.

1881 m. Tokarzevičius išleido romaną „Pan Ślepy Paweł“, po dešimties metų (1891 m.) antrą romaną – „Pan Głuchy Gaweł“.

Tokarzevičius paskelbė Varšuvos spaudoje Henriko Senkevičiaus, Elzės Ožeškienės, Ignaco Maciejovskio, Klemenso Junošos romanų apžvalgas.

Jozefas Tokarzevičius mirė 1919 m. rugpjūčio 9 d. Mazovijos Grodziske ir buvo palaidotas vietos kapinėse.