Ivanas Kožedubas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ivanas Kožedubas
Gimė 1920 m. birželio 8 d.
Obražievka
Mirė 1991 m. rugpjūčio 8 d. (71 metai)
Maskva
Veikla sovietų karo lakūnas, aviacijos maršalas

Ivanas Nikitovičius Kožedubas (Иван Никитович Кожедуб, 1920 m. birželio 8 d. – 1991 m. rugpjūčio 8 d.) – SSRS aviacijos maršalas, tris kartus Sovietų Sąjungos didvyris (1944[1], 1944, 1945).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ivanas Kožedubas gimė 1920 m. birželio 8 d. Ukrainos Sumų srities Šostkos rajono Obražievkos kaime, valstiečio šeimoje. Pasak kai kurių šaltinių tikroji jo gimimo data 1922 m. birželio 6 d., dveji metai jam buvo reikalingi, kad galėtų įstoti į technikumą. Pagal tautybę – ukrainietis, nuo 1943 m. – Komunistų partijos narys.

Baigė chemijos-technologijos technikumą ir Šostkos aeroklubą. Raudonojoje armijoje – nuo 1940 metų. 1941 m. baigė Čugujevo karo aviacijos mokyklą. Vėliau dirbo joje instruktoriumi.

Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prasidėjus Vokietijos įsiveržimui į SSRS kartu su aviacijos mokykla buvo evakuotas į Vidurinę Aziją. Po daugybės raportų su prašymu jis buvo pasiųstas į frontą. 1942 m. lapkričio mėnesį seržantas Kožedubas atvyko į formuojamos 302 naikintuvų aviacijos divizijos 240 pulką, kuris bazavosi Ivanovo mieste. 1943 m. kovo mėnesį kartu su visa divizija išskrido į Voronežo frontą.

Pirmasis kovinis skrydis įvyko kovo 26 dieną. Jis buvo nesėkmingas: jo La-5 (borto numeris 75) buvo pažeistas oro mūšyje, o grįžtant apšaudė sovietinė zenitinė artilerija. Vargais negalais pasiekęs aerodromą Kožedubas nutūpė. Visą mėnesį skraidė senais lėktuvais, kol gavo naują La-5. Vėliau kariavo Stepių fronte.

Leitenanto Kožedubo kovinė sąskaita atidaryta 1943 m. liepos 6 d. Kursko lanke. Jis numušė vokiečių bombonešį Ju-87. Kitą dieną numušė dar vieną, o liepos 9 d. oro mūšyje numušė du naikintuvus Me-109. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį paskirtas eskadrilės vadu. 1944 m. vasario 4 d. už 146 kovinius skrydžius ir 20 numuštų lėktuvų jam suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas.

Nuo 1944 m. gegužės mėnesio skraidė lėktuvu La-5FN (borto numeris 14), kuris buvo pastatytas už Stalingrado srities kolūkiečio V. Konevo lėšas. Jau po kelių dienų Kožedubas numušė dar vieną Ju-87. Per kitas 6 dienas jis numušė dar 7 lėktuvus. Liepos pabaigoje savo La-5FN perdave K. Jevstignejevui (vėliau jis tapo Dukart Sovietų Sąjungos didvyriu), o pats perėjo į mokomąjį pulką. Tačiau rugpjūčio mėnesį paskiriamas 176 Gvardijos pulko vado pavaduotoju. Tuo metu pulkas buvo perginkluojamas naikintuvais La-7. Kožedubui teko lėktuvas Nr. 27, kuriuo jis kovėsi iki karo pabaigos.

Antruoju Aukso Žvaigždės medaliu 176 Gvardijos aviacijos naikintuvų pulko vado pavaduotojas Gvardijos kapitonas Ivanas Kožedubas apdovanotas 1944 m. rugpjūčio 19 d. už 256 kovinius skrydžius ir 48 numuštus priešo lėktuvus.

Vieno oro mūšio virš priešo teritorijos metu Ivano Kožedubo La-7 buvo pamuštas. Kai užgeso variklis, Kožedubas, nenorėdamas pasiduoti į nelaisvę pasirinko taikinį žemėje ir ėmė pikiruoti į jį. Kai iki taikinio buvo likę visai nedaug, variklis vėl pradėjo veikti. Tuomet pilotas sėkmingai išvedė lėktuvą iš pikiravimo ir grįžo į savo aerodromą.

1945 m. vasario 12 d. Kožedubas skrido poroje su leitenantu V. Gromakovskiu patruliavo virš priekinių linijų. Aptikę 13-os FW-190 grupę nedelsiant atakavo ir numušė 5 priešo lėktuvus. Trys buvo Kožedubo sąskaitoje ir du – Gromakovskio. O vasario 15 d. Kožedubas numušė puskarininkio K. Liange (I/JKG(J)54) pilotuojamą reaktyvinį naikintuvą Me-262.

Karo pabaigoje Kožedubas buvo atlikęs 330 kovinių skrydžių ir 120-yje oro mūšių numušė 62 priešo lėktuvus (neskaitant 2-jų amerikiečių P-51, kuriuos jis numušė 1945 m. pavasarį, po to kai jie jį užpuolė). Paskutinis oro mūšis buvo virš Berlyno. Jo metu Kožedubas numušė 2 FW-190. Per visą karą jis nė karto nebuvo numuštas. Laikomas geriausiu sąjungininkų aviacijos asu. Pagal kai kuriuos kriterijus jis laikomas geriausiu Antrojo Pasaulinio karo asu.

Pokario metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. rugpjūčio 18 d. Ivanui Kožedubui trečią kartą suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Šį kartą – už kovinį meistriškumą, asmeninę narsą ir drąsą. Po karo liko tarnauti KOP. Išmoko skraidyti reaktyviniais naikintuvais. 1949 m. baigė Raudonosios Vėliavos ordino Karinę Oro pajėgų akademiją, 1956 m. – Generalinio štabo akademiją. Korėjos karo metu buvo 324 aviacijos naikintuvų divizijos vadas. Tačiau jam buvo uždrausta skraidyti. Jo divizijos lakūnai per metus numušė 239 priešo lėktuvus. Patys prarado 27 MiG-15 lėktuvus, žuvo 9 pilotai.

19641971 m. buvo Maskvos apygardos KOP vado pavaduotojas. Nuo 1971 m. tarnavo pagrindinėje KOP būstinėje. Nuo 1978 m. – SSRS Gynybos Ministerijos Generalinių inspektorių grupėje. 1985 m. jam buvo suteiktas SSRS aviacijos maršalo laipsnis. Dirbo visuomeninį darbą tuometiniame DOSAAF, buvo Aukščiausios Tarybos deputatas. Išrinktas Belcų, Čugujevo, Kalugos, Briansko, Sumų ir kitų miestų garbės piliečiu. Apdovanotas daugybe ordinų ir medalių.

Ivanas Kožedubas mirė 1991 m. rugpjūčio 8 d. Po trijų dienų buvo palaidotas Maskvoje Novodevičės kapinėse. Jo La-7 Nr. 27 eksponuojamas KOP muziejuje Monino. Apie savo pergalių skaičių Kožedubas kalbėjo, kad jį reiktų peržiūrėti. Jis teigė numušęs virš 100 vokiečių lėktuvų, tačiau dėl įvairių priežasčių jie nebuvo priskirti jam. Jis kalbėjo, kad niekada neskaičiavo grupėje numuštų lėktuvų.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Указ Президиума Верховного Совета СССР «О присвоении звания Героя Советского Союза офицерскому составу военно-воздушных сил Красной Армии» от 4 февраля 1944 года // Ведомости Верховного Совета Союза Советских Социалистических Республик : газета. — 1944. — 17 февраля (№ 10 (270)). — С. 1