Išvama

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Išvama – briketėlių ar rutulėlių formos nesuvirškintos maisto dalys, kurias iš skrandžio ir gurklio pašalina paukščiai. Dažniausiai pašalinamos su maistu patekusios sėklos, celiuliozinės luobelės, chitininiai vabzdžių antsparniai, kaulai, kailis, plunksnos ir kt. Dauguma paukščių kasdien atryja po 1-2 išvamas, todėl jų visada galima aptikti po plėšriųjų paukščių ar pelėdų lizdais, stulpais, sausiais medžiais, prie šieno skirtų ir kitur. Išvamos skiriasi pagal dydį ir formą, todėl iš jų galima nustatyti, kas jas atrijo. Išvamų tyrimas leidžia nustatyti kuo gyvūnas maitinasi. Beveik visi plėšrieji paukščiai minta gyvūniniu maistu, todėl išvamose dominuoja nesuirę smulkūs kaulai, kaukolės, šeriai, plaukai, dantys ar žandikauliai, snapai, stambieji kojų ir sparnų kaulai ir kt.

Išvamų įvairovė

• Erelio žuvininko – išvamose vyrauja žuvų žvynai, kaulai, pelekai.
• Peslio – išvama 3-3,5 cm ilgio ir apie 1,5 cm skersmens, kylio formos. Jose daug įvairių kietųjų dalelių, nes minta dvėseliena.
• Suopio – išvamos 6-7 cm ilgio ir 2,5 cm skersmens, ritinio formos. Jose gausu plaukų, šerių; kai kuriuos žinduolių kaulus suvirškina, todėl išlieka dantys bei žandikauliai ir tam tikros kaukolės dalys.
• Vištvanagio – išvamos 6-7 cm ilgio, galai apvalūs.
• Paukštvanagio – išvamos 2-4 cm ilgio ir 1,2-1,7 cm skersmens, paprastai aptinkamos miško pakraštyje, prie kirtaviečių, kvartalinių linijų.
• Pelėdų – išvamos kompaktiškos, žvilgančios, išdžiūvusios praranda žvilgėjimą, ilgiau išgulėjusios būna šviesesnės, tamsesnė tik apatinė pusė.
• Baltojo gandro – išvamos 4-4,5 cm ilgio ir 2,5-3,5 cm pločio, storos, netaisyklingos formos ir įvairios sudėties.
• Tulžio – išvamose gausu žvynų, kaulų, vabzdžių antsparnių, ypač jų daug būna urveliuose.
• Varninių paukščių – išvamos nekompaktiškos, nerišlios, įvairios formos, jų dydis apie 3-4,5 x 2 cm.