Kaulas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kaulas – kietas ir standus organas, sudarantis griaučius. Sudarytas iš kaulinio audinio, susidedančio iš kaulinių ląstelių (osteoblastocitų) ir tarpląstelinės medžiagos. Osteoblastocitai (žiūr. pav.) turi daug ataugų, kuriomis jie susisiekia su gretimų kaulinių ląstelių ataugomis. Tarpląstelinė medžiaga yra kieta ir stipri, kadangi persunkta mineralinių druskų. Subrendusios kaulinės ląstelės, arba osteocitai, kartu su jas supančia tarpląsteline medžiaga sudaro kaulines plokšteles. Tos kaulinės plokštelės sudaro cilindrą osteoną, kurio viduryje yra osteono kanalas, per kurį įeina kraujagyslės ir nervai.

Kaulinis audinys

Suaugusio žmogaus kaulas sudarytas iš 50 proc. vandens, 25 proc. mineralinių ir 25 proc. organinių medžiagų. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Seniems žmonėms kauluose padaugėja mineralinių medžiagų, todėl kaulai pasidaro trapesni ir dažniau lūžta. Iš mineralinių medžiagų daugiausia yra kalcio fosfato, kalcio karbonato ir kt. Pusę organinių medžiagų sudaro riebalai, kurių daugiausia yra kaulų čiulpuose. Organinės medžiagos suteikia kaului lankstumą ir stangrumą, neorganinės – kietumą ir tvirtumą.

Kaulo vidinė dalis

Kiekvieną kaulą sudaro tankioji (substantia compacta) ir akytoji (substantia spongiosa) medžiaga. Tankioji medžiaga daugiau sudaro kiekvieno kaulo išorinį sluoksnį, o kaulo viduje yra akytoji medžiaga. Kaulų sąnarinius paviršius dengia sąnarinės kremzlės (cartilagines articulares). Visą kitą kaulų paviršių dengia ir tvirtai su juo suauga jungiamojo audinio plėvė – antkaulis (periosteum). Kaulų akytoje medžiagoje yra daug nedidelių ertmių, pripildytų kaulų čiulpų.

Pagal vystymąsi, sandarą ir funkciją kaulų jungtys skirstomos į:

  • nepertraukiamos arba tiesioginės - sinartozės,
  • pertraukiamos arba tiesioginės - diartozės,
  • pusiau sąnarys - sinfizė.

Kaulų išorė, forma ir dydis[taisyti | redaguoti kodą]

Ilgojo kaulo sandara
  • Epifizė – kaulo galas;
  • Diafizė – kaulo kūnas.
  • Facies articulares – sąnariniai paviršiai, skirti susijungti su kitais kaulais;
  • Kaulų iškyšuliai:
    • Skridinys (trochlea),
    • Galva (caput),
    • Galvutė (capitulum),
    • Sąnarinė atauga (processus seu condylus articularis)
  • Sąnarinė įduba (cavitas articularis),
  • Sąnarinė įlanka (incisura articularis)

ir kt.

Kaulų reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės funkcijos:

  • Apsauginė – sudaro įvairias dėžes ir duobes ir apsaugo juose esančius organus;
  • Atraminė – prie kaulų tvirtinasi minkštieji kūno audiniai;
  • Judėjimo – kaulai veikia kaip atrama raumenims ir kaip svirtys;

Papildomos funkcijos:

Kaulų ligos[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Vikiteka