Hellmuth Walter

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Hellmuth Walter
Gimė: 1900 m. rugpjūčio 26 d.
Vėdelis, Vokietija
Mirė: 1980 m. gruodžio 16 d. (80 metų)
Montkleras, Naujasis Džersis, JAV
Veikla: Inžinierius, išradėjas

Helmutas Valteris (vok. Hellmuth Walter; 1900 m. rugpjūčio 26 d. Vėdelis, Vokietija1980 m. gruodžio 16 d. Montkleras, Naujasis Džersis) – vokiečių inžinierius, išradęs raketinį variklį ir dujų turbiną.

Jis sukūrė raketinius motorus gaudomiesiems naikintuvams Messerschmitt Me 163 ir Bachem Ba 349, JATO pakilimo sistemą, kuri buvo naudojama daugelyje Luftwaffės lėktuvų Antrojo pasaulinio karo metu, bei taip pat naują degimo sistemą, skirtą povandeniniams laivams.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1917 m. Valteris dirbo mechaniku ir 1921 m. ėmė studijuoti mechanikos inžineriją Hamburgo technikos institute, bet metė studijas, kad įsidarbintų „Stettiner Maschinenbau AG Vulcan“ laivų statykloje. Valterio patirtis konstruojant laivų variklius paskatino jį perkopti vidaus degimo variklio galimybes. Jis suprato, kad varikliui, varomam deguonimi prisotintu kuru, jau nebereikės papildomo aprūpinimo deguonimi (iš atmosferos ar bakų). Tai ženkliai padidintų povandeninių laivų ir torpedų varomąją jėgą.

Jo atlikti bandymai įrodė, jog vandenilio peroksidą būtų galima panaudoti kaip kurą, kadangi kaip katalizatorius aukštoje temperatūroje jis išsiskirtų į deguonį ir garus, o šiems nuo karčio ėmus plėstis susidarytų reikiamas slėgio kiekis. Tada kito kuro įpylus į šį karštų garų mišinį sukeltų degimo procesą, kuris išskirtų daugiau galios. Šią idėją Valteris užpatentavo 1925 m.

1934 m. Kylyje įkūrė savo bendrovę „Hellmuth Walter Kommanditgesellschaft“ (HWK), kad galėtų toliau tirti ir plėtoti savo idėjas. 19391940 m. jo bendrovėje buvo sukonstruotas povandeninis laivas V-80, kuris gebėjo išvystyti 23 mazgų greitį, dvigubai didesnį nei bet koks kitas tuo metu eksploatuotas povandeninis laivas.

Tuo pačiu metu jis ėmė taikyti šią idėją ir raketiniams varikliams. Panašų metodą lėktuvams taikė ir Verneris fon Braunas. Valteris kaip kurą naudojo vandenilio peroksidą bei kalcio permanganatą, tuo tarpu fon Braunas – suskystintą deguonį. Fon Brauno varikliai užsikurdavo tiesioginio degimo būdu ir sukeldavo liepsnas, o Valterio varikliai naudodavo cheminės reakcijos būdu išgautus karštus garus, tiek vieni tiek kiti gebėjo sukurti trauką ir išvystyti didelį greitį. Naudoti šiuos variklius lėktuvų gamyboje pradėjo bendrovės „Heinkel“ ir „Messerschmitt“.

Už nuopelnus kare 1945 m. apdovanotas Geležiniu kryžiumi. Karui einant į pabaigą, jis buvo sučiuptas slaptos britų operacijos metu.[1] Visi jo dokumentai buvo konfiskuoti, o jis ir keletas jo kolegų nugabenti į Jungtinę Karalystę, kur tęsė eksperimentus Britų karališkajame laivyne. 1950 m. emigravo į JAV, kur dirbo „Worthington Pump“ korporacijoje ir vėliau tapo jos viceprezidentu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Longden, Sean (1945). T Force, The Race for Nazi War Secrets. Constable & Robinson, 2009 m.
  • Karl G. Strecker: Vom Walter-U-Boot zum Waffelautomaten, Köster. Berlynas 2001 m., ISBN 3-89574-438-7