Pirmųjų pietryčių Kubos kavamedžių plantacijų archeologinis kraštovaizdis
| Pirmųjų pietryčių Kubos kavamedžių plantacijų archeologinis kraštovaizdis | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Kuba
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii, iv |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1008 |
| Regionas** | Lotynų Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2021 (24 sesija) |
  Pirmųjų pietryčių Kubos kavamedžių plantacijų archeologinis kraštovaizdis šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Pirmųjų pietryčių Kubos kavamedžių plantacijų archeologinis kraštovaizdis |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Pirmųjų pietryčių Kubos kavamedžių plantacijų archeologinis kraštovaizdis (isp. Paisaje arqueológico de los primeros cafetales en el sureste de Cuba) – UNESCO pasaulio paveldo objektas (nuo 2000 m.) pietryčių Kuboje, Kubos Santjago ir Gvantanamo provincijose. Apima XIX a. įrengtus pirmuosius kavamedžių ūkius Kuboje, Siera Maestros kalnų pašlaitėse.[1]
Saugoma ne tik 171 kavamedžių auginimo ūkių architektūra, bet ir infrastruktūra, kurią sudaro drėkinimo ir vandentiekio sistemos, kelių ir tiltų tinklas, naudotas kavai išvežti. Būdingi kalnuoti kraštovaizdžiai (didelė jų dalis patenka į Turkino nacionalinį parką), prie kurių topologijos pritaikyti plantacijas jų įkūrėjams prireikė daug išmonės ir technologijų.[1]
Dabartinė plantacijų būklė įvairi – dalis jų apleistos, sugriuvusios, La Isabelikos plantacija paversta muziejumi. Įprastai kavos auginimo ūkį sudaro savininko namas, terasinės džiovinimo aslos, kavos malimo ir skrudinimo patalpos, darbininkų gyvenamosios patalpos. Prancūzų savininkai Kuboje pritaikė šlapiojo kavos trynimo technologiją, kuriai reikėjo vandens tiekimo sistemos (išlikusios cisternos, akvedukai, viadukai). XX a. pr. daugelis pietryčių Kubos kavamedžių plantacijų buvo apleistos, nes jas nukonkuravo kitos Lotynų Amerikos šalys.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||
