Čibčų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čibčų kalbų paplitimo teritorija

Čibčų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos papliusios Sąsmaukos-Kolumbijos regione (nuo Hondūro iki šiaurės Kolumbijos). Nors kalbų šeima pavadinta jau išnykusios čibčų kalbos, vartotos muiskų centrinėje Kolumbijoje, vardu, manoma, kad ši kalbų šeima susiformavo ties dabartine Panamos-Kosta Rikos siena.

Čibčų kalbos siūlomos jungti į hipotetinę makro-čibčų kalbų šeimą, kuriai priklausytų dar kelios negausios Centrinės Amerikos indėnų kalbos (lenkų, šinkų, misumalpų).

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. dabar dažniau laikoma izoliuota, o čibčų kilmės žodynas laikomas skoliniu