Grabenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rifto susiformavimo schema
Danakilio įduba. Vaizdas iš kosminio palydovo. Fotografuota infraraudonuosiuose spinduliuose

Grabenas (vok. Graben 'griovys') – Žemės plutos įsprūdis, žemės paviršiaus depresija, kurią iš apiejų pusių riboja Žemės plutos sprūdžiai, rečiau antsprūdžiai. [1]

Grabenas susiformuoja auštant Žemės plutai ir vidinėms įtampoms pasiekus kritinę ribą. Silpniausioje vietoje žemės plutai skilus, nuo skilimo ribos susiformuoja V raidės skerspjūvio trūkis, į kurį pleištu nusileidžia žemės paviršiaus dalis. Grabeno šlaitai paprastai būna statūs ir aukšti, dažniausiai be staigių vingių. Neįkritusi žemės plutos dalis vadinama horstu. Sudėtingasis arba pakopinis grabenas būna suskaidytas kelių sprūdžių ar antsprūdžių. Grabenuose dažniausiai susidaro ežerai ir upių slėniai. Ilgi ir sudėtingi depresiniai sprūdžiai vadinami riftais.

Kartais grabenus užpildančios nuosėdinės uolienos gali būti kietesnės už juos supančius horstus. Dėl to veikiant erozijai grabenai iškyla virs erodavusių horstų, iš kurių susidaro slėniai.

Didžiausi grabenai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 4 t., 163 psl.

Vikiteka