Gražina Bacevič

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gražina Bacevičiūtė
lenk. Grażyna Bacewicz
Grazyna bacewicz.jpg
Gimė: 1909 m. vasario 5 d.
Lodzė
Mirė: 1969 m. sausio 17 d. (59 metai)
Varšuva, palaidota karinėse Povonzkų kapinėse
Tėvas: Vincas Bacevičius
Sutuoktinis(-ė): Piotras Andžejus Bernackis
Veikla: Lenkijos lietuvių kompozitorė, smuikininkė virtuozė.
Commons-logo.svg Vikiteka: Gražina BacevičVikiteka
Gražinos Bacevič kapas karinėse Povonzkų kapinėse

Gražina Bacevičiūtė (lenk. Grażyna Bacewicz, 1909 m. vasario 5 d. Lodzė1969 m. sausio 17 d. Varšuva, palaidota karinėse Povonzkų kapinėse) – Lenkijos lietuvių kompozitorė, smuikininkė virtuozė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas Vincas Bacevičius, broliai Kęstutis Bacevičius ir Vytautas Bacevičius. Vyras gydytojas Piotras Andžejus Bernackis.

1932 m. baigė Varšuvos konservatoriją (K. Sikorskio kompozicijos, J. Jarzembskio smuiko klasę). 1932-1933 m. gyveno Kaune, koncertavo. 1933 m. tobulinosi Paryžiuje pas Nadią Bulanžė (kompozicija), Karlą Flešą (smuikas). 1934-1935 m. ir 1945-1946 m. dėstė Lodzės konservatorijoje. Nuo 1966 m. Varšuvos aukštosios muzikos mokyklos profesorė. 1966-1969 m. dėstė kompoziciją Varšuvos konservatorijoje. Nuo 1960 m. Lenkijos kompozitorių sąjungos pirmininko pavaduotoja.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvoji kūryba turi folklorinės krypties bruožų, laisvos kontrapunktinės technikos, vėlesniojoje jaučiamas posūkis į neoklasicizmą, impresionizmą. Koncertavo Prancūzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Belgijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lietuvoje (1930, 1932, 1933 m.).[1]

Svarbesni kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Karaliaus Artūro nuotykis (Przygoda króla Artura), radijo opera, 1959 m.
  • Akropolis, kantata, 1964 m.; pagal S. Vyspianskį
  • Kaimietis karalius (Z chłopa król), baletas, 1953 m.
  • Esikas Ostendėje (Esik w Ostendzie), baletas, 1964 m.
  • Geidimas (Pożądanie), baletas, 1968 m., pagal P. Picaso
  • 4 simfonijos, 1945-1953 m.
  • 7 koncertai smuikui ir orkestrui, 1937-1965 m.
  • koncertas fortepijonui ir orkestrui, 1949 m.
  • 2 koncertai violončelei ir orkestrui, 1951 m., 1963 m.
  • 7 styginių kvartetai, 1938-1963 m., už ketvirtąjį 1951 m. Lježo konkurso I premija.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rodzeństwo Baceviczów. Łódź, 1996 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dana Palionytė. Gražina Bacevič. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 413 psl.