Džordžonė
Džordžonė (it. Giorgione, 1477(78) - 1510) – italų brandžiojo renesanso dailininkas, priklausęs Venecijos dailės mokyklai. Džordžonė žinomas vienu garsiausiu visų laikų paveikslų „Mieganti Venera“ (apie 1510).
Turinys |
Biografija[taisyti]
Džordžonė (piln. Giorgio Barbarelli da Castelfranco) gimė 1477 arba 1478 m. Kastelfranko Veneto miestelyje, 40 km iki Venecijos. Manoma, kad jis buvo Džiovanio Belinio mokinys ir jau būdamas vos 23 metų gavo pirmuosius užsakymus. Giorgio Vasari liudijimu, jis apie 1500 m. susitiko su Leonardu da Vinčiu, iš kurio perėmė kai kuriuos savo dailės bruožus. G. Vasari taip pat mini, kad Ticianas buvo jo mokinys, tuo tarpu Ridolfi tikina, kad abu, Džordžonė ir Ticianas, buvo Džiovanio Belinio mokiniai. 1507 m. Džordžonė gavo užsakymą ištapyti gimtojo miesto katedros altorių („Kastelfranko Madona“). Taip pat jis dirbo Venecijos viešosiose vietose, tačiau jo darbų praktiškai neišlikę. Džordžonė mirė 1510 m. nuo maro, manoma, lapkričio mėnesį.
Tapybos darbai[taisyti]
Savo gyvenimo metu Džordžonė buvo žinomas kaip audringo talento dailininkas, tačiau maža jo darbų išlikę. Iš viso tik apie 20 paveikslų šiuo metu priskiriama Džordžonei ir tik vienas, „Laura“, yra datuotas ir pasirašytas jo paties. Sunkumą nustatant Džordžonės darbus sudaro jų panašumas į ankstyvuosius Ticiano darbus. Be to, dėl netikėtos ir ankstyvos mirties Džordžonės paveikslus baigė kiti dailininkai. Pvz., paveikslą „Trys filosofai“ baigė Sebastiano del Piombo, o „Miegančios Veneros“ dangų ir peizažo detales - Ticianas.
Džordžonė pasižymėjo kaip vienas pirmųjų Vakarų dailės tapytojų, kurio paveiksluose alegorinės ir istorinės asociacijos perkeliamos į antrą planą. Dailininkas leidžia grožėtis pačiu dailės objektu. Paveikslas „Audra“ laikomas pirmuoju peizažu, o „Mieganti Venera“ pačiu reikšmingiausiu moters akto pavaizdavimu Vakarų dailėje.
„Mieganti Venera“ pabrėžia nuogo moters kūno verte paveiksle ir tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių dailės darbų. Dailininko sumanymas pavaizduoti Venerą miegančią ir atitrūkusią nuo žiūrovo bei paveikslo aplinkos, idėjos realizacija veikia šokiruojamai netgi Modernizmo amžiuje (vienu metu paveikslas buvo priskiriamas Rafaeliui). Kai kurių kritikų vertinimu Džordžonė yra pirmasis klasikinės eros dailininkas, savo darbuose turėjęs modernumo bruožų.
Darbų galerija[taisyti]
-
„Judita“ (apie 1504, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
-
„Laura“ (1506, Meno istorijos muziejus Vienoje)
-
„Berniukas su strėle“ (apie 1506, Meno istorijos muziejus Vienoje)
-
„Kastelfranko Madona“ (apie 1507, Kastelfranko Veneto katedra)
-
„Kastelfranko Madona“, fragmentas (apie 1507, Kastelfranko Veneto katedra)
-
„Trys filosofai“ (apie 1508, Meno istorijos muziejus Vienoje)
-
„Audra“ (po 1510, Akademijos galerija, Venecija)
-
„Audra“, fragmentas
-
„Berniukas su ginklais“ (po 1510, Uficių galerija, Florencija)
-
„Saulėlydis“ (apie 1505, priskiriamas, Nacionalinė galerija Londone)
-
„Piemenėlių pagarbinimas“ (apie 1505, priskiriamas, Nacionalinė meno galerija Vašingtone)
-
„Trys amžiai“ (apie 1505, priskiriamas, Piti rūmai, Florencija)
Nuorodos[taisyti]
