Genetinis kodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Genetinis kodas yra sistema taisyklių, pagal kurias DNR arba RNR molekulėje nukleotidų sekomis užrašoma informacija, reikalinga baltymų sintezei. Genetinis kodas yra vienodas visiems gyviesiems organizmams. Manoma, kad tai įrodymas, jog visa Žemės gyvybė kilusi iš vieno bendro pirmtako.

Genetinio kodo taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

  1. DNR molekulė turi dvi grandines, bet informacija skaitoma tik nuo vienos grandinės 5'→3' kryptimi.
  2. Kodas naudoja keturis simbolius – A (adeninas), C (citozinas), G (guaninas), T (timinas). RNR molekulėje vietoje timino naudojamas kitas nukleotidas – uracilas (U).
  3. Nukleotidai sudaro „žodžius“, vadinamus kodonais arba tripletais. Kiekvienas kodonas susideda iš 3 nukleotidų ir atitinka tam tikrą aminorūgštį.
  4. Skirtukų tarp žodžių nėra.
  5. iRNR kodonų seka atitinka aminorūgščių seką polipeptidinėje grandinėje
  6. Genetinis kodas yra perteklinis. Daugelį aminorūgščių koduoja keletas kodonų. Pertekliškumas pasireiškia tuo, kad pagal nukleotidų seką galima vienareikšmiškai nustatyti aminorūgščių seką, tačiau iš pastarosios nukleotidų sekos vienareikšmiškai atkurti nebeįmanoma. Pavyzdžiui, aminorūgštį leuciną galima užrašyti kodonais UUA, UUG, CUU, CUC, CUA, CUG, gliciną – GGU, GGC, GGA, GGG, proliną – CCU, CCC, CCA, CCG. Vadinasi, šių trijų amino rūgščių seką galima užrašyti 6*4*4=96 būdais.