Glutaminas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Glutaminas
L-glutamine-skeletal.pngL-glutamine-3D-sticks.png
Cheminis pavadinimas (2S)-2-amino-4-carbamoyl-butanoic rūgštis
Santrumpa Q, Gln
Cheminė formulė C5 H10 N2 O3
Molekulinė masė 146.15 g mol−1
Lydymosi temperatūra 185 °C
pKa 2.18
9.00
CAS numeris 56-85-9
EINECS numeris 200-292-1
PubChem 5961
SMILES NC(=O)CCC(N)C(=O)O

Glutaminas (Gln, Q) – viena iš dvidešimties aminorūgščių, dalyvaujančių baltymų sintezėje. Yra glutamo rūgšties amidas. Glutaminą koduoja kodonai CAA ir CAG.

Ji nėra priskiriama būtinosioms aminorūgštims, tačiau ji labai svarbi esant intensyviems fiziniams krūviams (pvz., sportinėms treniruotėms), sergant kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis.

Žmogaus kraujyje glutaminas yra gausiausia aminorūgštis, jos koncentracija būna apie 500-900 µmol/l.[1]

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Glutaminas svarbus daugelyje biocheminių reiškinių, pvz.:

Gamyba ir sunaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Glutaminą iš glutamato ir amoniako sintetina fermentas glutamino sintetazė. Daugiausia glutamino pagaminama raumenyse (apie 90% viso glutamino). Nedaug glutamino išskiria ir plaučiai bei smegenys.[5]

Glutaminą gali gaminti ir kepenys, tačiau jos glutamino apykaitoje daugiau veikia kaip reguliatorius, o ne gamintojas, nes paima daug glutamino, atitekančio iš žarnyno.[1]

Ląstelės naudotojos[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi glutamino vartotojai yra žarnų ląstelės[1], inkstų ląstelės (rūgštinumo-šarmingumo palaikymui), aktyvuotos imuninės ląstelės[6] ir daugelis vėžinių ląstelių.[4] Dėl didelio glutamino poreikio vėžinėms ląstelėms tiriama, ar glutamino analogai, tokie kaip 6-diazo-5-okso-L-norleucinas (DON), Azaserine ar Acivicin, gali būti panaudoti kaip priešvėžiniai vaistai.

Glutamino panaudojimo pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Organizmas glutamino turi gauti su maistu gyjant po sužeidimų ar ligos. Tokiais atvejais gali tekti naudoti maisto papildus su glutaminu.

Glutaminas intensyviai tiriamas paskutinius 10-15 metų. Aptikta, kad jis padeda gydant sunkius susirgimus, traumas, nudegimus, jis svarbus po operacijų gyjant žaizdoms ir šalinant šalutinius vėžio gydymo efektus.[7]

Glutaminas reklamuojamas kaip papildas, skatinantis raumenų vystymąsi užsiimantiems atletizmu, sunkumų kilnojimu, ištvermės sporto šakomis.

Biologiniuose tyrimuose L-glutaminas paprastai dedamas į mitybines terpes ląstelių kultūroms.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Brosnan, John T. (2003), Interorgan amino acid transport and its regulation, J. Nutr. 133 (6): 2068S–72S, PMID 12771367
  2. Guyton, Arthur C.; Hall, John E. (2005) Textbook of Medical Physiology (11th ed.), Saunders, p. 393, ISBN 0-7216-0240-1
  3. J. Carlos, Aledo (2004), Glutamine breakdown in rapidly dividing cells: waste or investment?, BioEssays 26 (7): 778–85, doi:10.1002/bies.20063, PMID 15221859
  4. 4,0 4,1 Yuneva, Mariia; Zamboni, Nicola; Oefner, Peter; Sachidanandam, Ravi; Lazebnik, Yuri (2007) Defiency in glutamine but not glucose induces MYC-dependent apoptosis in human cells, J. Cell Biol. 178 (1): 93–105, doi:10.1083/jcb.200703099, PMC 2064426, PMID 17606868
  5. Newsholme, P.; Lima, M. M. R.; Procopio, J.; Pithon-Curi, T. C.; Doi, S. Q.; Bazotte, R. B.; Curi, R. (2003) Glutamine and glutamate as vital metabolites, Braz. J. Med. Biol. Res. 36 (2): 153–63, doi:10.1590/S0100-879X2003000200002, PMID 12563517
  6. Newsholme, Philip (2001) Why Is L-Glutamine Metabolism Important to Cells of the Immune System in Health, Postinjury, Surgery or Infection?, J. Nutr. 131 (9): 2515S–22S, PMID 11533304
  7. Medical Reference > Complementary Medicine Glutamine University of Maryland Medical Center


Aminorūgšys

Alaninas | Argininas | Asparaginas | Asparto rūgštis | Cisteinas

Fenilalaninas | Glicinas | Glutaminas | Glutamo rūgštis | Histidinas | Izoleucinas | Leucinas | Lizinas | Metioninas | Prolinas | Serinas | Tirozinas | Treoninas | Triptofanas | Valinas

Baltymas | Polipeptidas | Genetinis kodas