Fra Filippo Lippi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fra Filipas Lipis su sūnumi ir pagalbininkais (apie 1469, Spoleto katedra)

Fra Filippo Lippi arba Lippo Lippi (tikr. Filippo di Tommaso Lippi, apie 14061469 m. spalio 8-10 d.) – italų XV a. Ankstyvojo Renesanso dailininkas iš Florencijos. Tarp svarbiausių jo darbų romantiški madonų atvaizdai ir freskos Prato ir Spoleto katedrose.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Filipas di Tomasas Lipis gimė apie 1406 m. Florencijoje skurdžioje ir gausioje šeimoje. Tėvas Tommaso ir motina Antonia greitu laiku mirė palikdami Filipą našlaičiu. Būsimą dailininką prižiūrėjo teta Lapaccia, tačiau kuri greitu laiku terado Filipui ir jo broliui tik vienintelę išeitį - įtaisyti juos vienuolyne. Apie 1414 m. Filipas jau buvo priskirtas karmelitų vienuolyne Santa Maria del Carmine, o įžadus priėmė 1421 m. liepos 8 d. Giorgio Vasari liudijimu Filipas buvo prastas vienuolis, jo nedomino mokslai, o labiau pramogos ir paišymai ant vienuolyno knygų. Esą vienuolyno vyresnysis galų gale nusprendė leisti Filipui realizuoti save tapyboje ir čia būsimasis dailininkas negalėjo surasti geresnio pavyzdžio kaip to paties vienuolyno Brankači koplyčioje buvę vieni reikšmingiausių italų Renesanso dailės darbai - Mazačo freskos. Pirmieji Filipo darbai vienuolyne išlikę tik menkais fragmentais.

„Madona miške“ (apie 1459, Paveikslų galerija Berlyne)

Apie 1424 m. Fra Filipas Lipis metė vienuolyną (fra - liet. „brolis“), tačiau, panašu, nebuvo atleistas nuo įžadų. Filipo buvimas dokumentuotas tuo metu Pistojoje ir Sienoje. 1426 m. pabuvojo Prate, po ko persikraustė į Florenciją. Čia apie 1431 m. datuotas pirmas reikšmingas darbas - „Madonna Trivulzio“ savo buvusio vienuolyno Santa Maria del Carmine bažnyčioje. Apie 1434 m. dirbo Padujoje. Po to seka nežinomas laikotarpis, kurį Giorgio Vasari aprašo taip: esą su valtimi išplaukusį dailininką kartu su draugais užpuolė piratai ir visus pavertė vergais. Esą dailininkas sugebėjo pelnyti piratų vado malonę anglies gabaliuku nupiešęs šiojo atvaizdą. Po to esą Filipas nupiešė piratų vadui ir kitų, spalvotų darbų, bei buvo paleistas prie Neapolio po 18 mėn. vergijos. Sunku pasakyti kiek tikroviška ši istorija ir, ar apskritai nėra tik Giorgio Vasari prasimanymas.

1437 m. datuotas Florencijos arkivyskupo užsakymas - paveikslas „Marija soste su kūdikiu“, kuris Filipo Lipio nupieštas Mazačo maniera. Maždaug tuo metu, greičiausiai, Fra Filipas Lipis susipažino ir su Fra Andželiko darbais, kurio įtaka pradeda jaustis Filipo darbuose. Tuo metu dailininkas pradėjo mėgautis įtakingų Florencijos bankininkų Medičių globa. Florencijoje dailininkas atliko eilę darbų religinėmis temomis bažnyčioms ir klierikų užsakymams. Šiuose darbuose persipina Mazačo ir Fra Andželiko įtakos, kaip „Marijos karūnavime“ ir „Gerojoje naujienoje“. Augantį dailininko autoritetą rodo 1452 m. užsakymas Prato miesto katedroje, kuris buvo iš pradžių siūlytas Fra Andželikui. Prato katedroje iki 1465 m. Fra Filipas Lipis sukurs iš tiesų aukštos klasės subrendusio kūrėjo freskas Šv. Stepono ir Šv. Jono evangelisto gyvenimų motyvais.

„Madona su kūdikiu ir 2 angelai“ (apie 1465, Uficių galerija, Florencija)

Tačiau apie 1456 m. dailininkas dar spėjo susikompromituoti meilės nuotykiu su Lucrezia Buti, kuri, manoma, buvo kilmingos šeimos duktė, patikėta vienuolyno globai ir auklėjimui. Pasak Giorgio Vasari dailininkas ją buvo jėga pasigrobęs ir uždaręs savo namuose. Su Lucrezia Buti Filipas susilaukė dviejų vaikų: 1457 m. sūnaus Filipino (būsimo irgi garsaus Renesanso dailės meistro) ir 1465 m. duktės Alesandros. Šiuo laikotarpiu Filipo talentas pasiekė viršūnę. Be Prato katedros freskų sukurti patys geriausi darbai kaip „Madona su kūdikiu ir 2 angelai“, „Madona miške“ (Berlyno ir Uficių variantai), „Bartolinio tondo“. Nors dailininkas tuo metu nestokojo pajamų, tačiau dėl įvairių nuotykių ir išlaidavimo buvo beveik skurdžius.

Nuo 1466 m. Fra Filipas Lipis gavo užsakymą freskoms Spoleto katedroje Mergelės Marijos gyvenimo tema. Tai bus paskutinieji jo darbai. Tuo metu Filipo Lipio mokiniu Spolete jau buvo nė 10 metų nesulaukęs sūnus Filippino Lippi. Giorgio Vasari liudijimu popiežius buvo parašęs Filipui išrišimą nuo vienuolystės įžadų tam, kad jis galėtų vesti Lucrezia Buti, tačiau to dailininkas nesulaukė. Fra Filipas Lipis mirė 1469 m. spalio 8 arba 10 d. Spolete. Simboliškai Spoleto katedros freskoje „Marijos mirtis“ dailininkas prieš pat savo paties mirtį pavaizdavo save, sūnų Filippo ir artimiausius pagalbininkus, bei mokinius Fra Diamante ir Pier Matteo d'Amelia. Dailininko kūno išvežimui į Florenciją pasipriešino Spoleto gyventojai. Fra Filipas Lipis palaidotas prie Spoleto katedros. Vėliau Medičiai finansavo monumento ant kapo pastatymą, kurį sukūrė jo sūnus Filippino Lippi.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Daugeliu atveju Fra Filipas Lipis suvienijo savo kūryboje Mazačo ir Fra Andželiko kūrybines įtakas, tačiau jo darbuose vyrauja paprastumas. Filipo Lipio madonos vaizduojamos kaip paprastos motinos su vaikais, panašiai ir freskų Prate ir Spolete veikėjai. Vaizdavime dominuoja romantiniai motyvai be didelių pretenzijų į paslėptas ar menamas veikėjų aistras ar išgyvenimus. Filipas Lipis tikriausiai pirmasis iš Renesanso dailininkų panaudojo ovalo formos paveikslą (vad. tondo), kaip „Bartolinio tondo“. Taip pat, pirmasis suteikė įpatingą dėmesį veikėjų drapiruočių ir aksesuarų tiksliam ir puošniam vaizdavimui. Jo piešiniai pasižymi aiškia ir tikslia linija. Šiuos bruožus perims Sandras Botičelis, kuris buvo jo mokiniu ir dirbo su Fra Filipu Lipiu Prate.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Fra Filippo Lippi – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka