Senoji pinakoteka

Senoji pinakoteka (vok. Alte Pinakothek) yra meno muziejus, įsikūręs Miuncheno centrinėje dalyje esančiame muziejų komplekse Kunstareal. Muziejus turi vieną geriausių senųjų meistrų (iki XIX amžiaus) darbų kolekciją, kuri, savo ruožtu, yra platesnės Valstybinės Bavarijos Paveikslų Kolekcijos dalis.

Senojoje pinakotekoje eksponuojami patys garsiausi platesnės Valstybinės Bavarijos Paveikslų Kolekcijos darbai, tarp jų Diurerio, Leonardo da Vinčio, Rafaelio, o Rubenso darbų kolekcija yra didžiausia pasaulyje.

Pastato istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatas buvo pastatytas 1826 - 1836 m. laikotarpiu. Jį užsakė karalius Liudviko I Bavarietis, o suprojektavo architektas Leo von Klenze. Pastate planuota sutalpinti karališkosios Wittelsbach giminės meno kolekciją ir, visų pirma, Rubenso įspūdingų matmenų „Paskutinį teismą“.

Antrojo pasaulinio karo metu pastatas nukentėjo nuo bombų, 1957 m. buvo restauruotas architekto Hans Döllgast.

Interjeras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rubenso kambarys
Vienas kambarių
Laiptai pinakotekoje
Vienas kambarių

Kolekcijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolekcijos pradžia siejama su Bavarijos kunigaikščiu Vilhelmu IV (1508-1550 m.), kuris užsakė paveikslų istorinėmis temomis to meto dailininkams. Šv. Romos imperijos kurfiurstas Maksimilijanas I (1597-1651 m.) įsigijo daug Diurerio darbų. Jo anūkas Maksimilijanas II Emanuelis (1679-1726 m.) praturtino kolekciją flamandų ir olandų dailininkų darbais, kai Habsburgų vardu valdė Nyderlandus. Napoleono karų metu daugelio Vokietijos galerijų, bažnyčių ir vienuolynų meno turtai buvo perkelti į Miuncheną, siekiant juos apsaugoti nuo plėšimų. Karalius Liudvikas I Bavarietis praturtino kolekciją nuosavais pirkiniais.