Filippino Lippi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Filipino Lipio autoportretas Brankači koplyčios freskose (apie 1482)

Filipinas Lipis (it. Filippino Lippi, tikr. Filippo Lippi, apie 14571504 m.) – italų XV a. Renesanso dailininkas, priklausęs Florencijos dailės mokyklai. Pasižymėjo kaip užbaigęs Mazačo ir Mazolino freskas Brankači koplyčioje. Žymiausi jo tapybos darbai - „Mergelės Marijos pasirodymas prieš Šv. Bernarą“ (1486) ir „Išminčių pagarbinimas“ (1496).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Filipas Lipis gimė 1457 m. Prate tėvo Filipo Lipio ir motinos Lukrecijos Buti šeimoje, kuri buvo nesantuokinė, kadangi abu tėvai turėjo vienuolystės įžadus. Kad atskirti nuo savo tėvo, garsaus savo meto dailininko, vaikas buvo praminta Filipinu (liet. „Mažuoju Filipu“). Manoma, kad jau nuo jaunumės Filipinas mokėsi ir padėjo tėvui šiojo darbuose. Žinoma, kad 1466 m. jis jau buvo su tėvu ir dirbo Spoleto miesto katedroje. 1969 m. mirus tėvui, Filipinas pateko į jo mokinio Fra Diamante globą ir kartu grįžo į Florenciją. Čia Filipinas pradėjo dirbti ir mokytis pas Sandrą Botičelį, kuris savo laiku irgi buvo Filipino tėvo mokinys. Kai kurie darbai, kurie buvo priskirti menamam „Botičelio draugui“, dabar priskiriami Filipinui. Numanoma, kad apie 1472 m. Sandras Botičelis, įstojęs į Florancijos Šv. Luko dailininkų gildiją, kartu įtraukė į ją ir Filipiną. Apie 1473 m. Filipinas baigė mokslus pas Sandrą ir pradėjo savarankiško dailininko karjerą.

„Mergelės Marijos pasirodymas prieš Šv. Bernarą“ (1486, Badia bažnyčia, Florencija)

Ankstyvieji Filipino darbai sunkiai datuojami dėl jų panašumo į Fra Filipo Lipio ir Sandro Botičelio mokinių darbus. Filipinas sėkmingai perėmė tiek vieno, tiek kito tapybos manierą - sugebėjimas, kurį dailininkas išnaudojo vėliau. Apie 1480 m. Filipinas jau turėjo susikūręs vardą Florencijoje. Jis buvo pakviestas dekoruoti faktinio respublikos valdytojo Lorenco Medičio vilos, apie 1482 m. jam buvo aptikėta atlikti darbų Sinjoros rūmuose (šie darbai neišlikę). Apie 1483 m. Filipinui buvo patikėta užbaigti Mazolino ir Mazačo freskas Brankači koplyčioje Santa Maria del Carmine bažnyčioje, kurios vienuoliai kadaise buvo priglaudę Filipino tėvą. Filipino darbai Brankači koplyčioje buvo tokie sėkmingi, kad keletą šimtmečių buvo maišomi su Mazačo (freska „Šv Paulius aplanko Šv. Petrą kalėjime“). Freskose Flipinas įtraukė daugelio pažįstamų portretus, tame tarpe savo autoportretą (freskoje „Simono disputas prieš Neroną“) ir Sandro Botičelio („Šv. Petro mirtis“).

Po to prasidėjo sėkmingiausias Filipino kūrybos laikotarpis. Apie 1486 m. jis sukūrė vieną iš pačių žinomiausių savo darbų - altorių Badia bažnyčioje Florencijoje „Mergelės Marijos pasirodymas prieš Šv. Bernarą“. Šiame darbe Filipinas suteikė didelio dėmesio ir realistiškumo portretams, bei įvairioms detalėms. 1487 m. jis gavo užsakymą iš aristokratų Strozzi darbams Santa Maria Novella bažnyčioje, tačiau jų nepradėjo, nes galingesnis patronas - Lorencas Medičis išsiuntė jį į Romą. Čia jis atliko Lorenco draugui kardinolui Karafai freskas Šv. Tomo Akviniečio gyvenimo tema Santa Maria sopra Minerva bažnyčioje. Grįždamas iš Romos, jis apsilankė Spolete ir sukūrė pomirtinį monumentą savo tėvui Fra Filipui Lipiui, kurio pastatymą vėliau finansavo Lorencas Medičis.

Maždaug nuo 1493 m. Filipinas dirbo daugelyje Florencijos bažnyčių, lankėsi aplinkiniuose miestuose Pavijoje, Prate. Apie 1496 m. datuojamas „Išminčių pagarbinimas“, kuris turėjo pakeisti užsakytą ir nebaigtą Leonardo Vinčio darbą San Donato agli Scopeti vienuolyne. Vėlyvasis Filipino kūrybos periodas pažymėtas teatrališko vaizdavimo apraiškomis. Svarbiausias šio laikotarpio darbas yra freskų ciklas Strozzi koplyčioje Santa Maria Novella bažnyčioje. Jas Filipinas pripildė Senovės Romos detalėmis - drabužiais, ginklais, šarvais, architektūriniais elementais. Vėliau jos kėlė vėlesnių dailininkų žąvėjimasi ir buvo laikomos įspūdingiausiu Filipino darbu, nes iš dalies pranašavo po to sekusį manierizmą. Tačiau šiuo metu daugelis kritikų brandžiausiu Filipino laikotarpiu įvardina jo vidurinį 1485-1496 m. laikotarpį. Užbaigęs šias freskas Filipinas 1503 m. pabuvojo Bolonijoje, kur sukūrė altorinį paveikslą „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ San Domenico (Šv. Dominyko) bazilikoje.

Filipinas Lipis mirė 1504 m. Florencijoje, palaidotas San Michele Visdomini bažnyčioje. Paskutinį jo darbą „Nuėmimas nuo kryžiaus“, kuris vėl turėjo pakeisti nebaigtą Leonardo da Vinčio, Santissima Annunziata bažnyčioje baigė Pietras Perudžinas.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Filippino Lippi – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka