Elisabeth Josephi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elizabet Jozefi (vok. Elisabeth Josephi 1888 m. rugsėjo 7 d. Saukos kaimelis (dab. Viesytės savivaldybėje, Latvija) – 1986 m. kovo 12 d. Zarštete, Žemutinė Saksonija, VFR) – vokiečių rašytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė kaip Elisabeth von Kade. Po tėvo mirties gyveno ir mokėsi Rygoje. 1910 m. ištekėjo už evangelikų kunigo Karlo Frydricho Vilhelmo Jozefi ir ilgus metus gyveno Kretingoje, kur vyras tarnavo vietos bažnyčioje. 1926 m. vyrui mirus, Elizabet Jozefi persikėlė į Šilutę ir šiame mieste atidarė internatą besimokantiems Herderio gimnazijoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pervažiavo į vakarinės Vokietijos Zaršteto miestą.

Literatūrine kūryba susidomėjo anksti, jos rašinius spausdino Klaipėdos Memeler Dampfboot, Memelländische Rundschau ir kiti periodiniai leidiniai. Kūrinių herojai gyveno ir veikė Klaipėdos krašte, taip pat Kurše. Didžiausios sėkmės rašytoja sulaukė jau būdama 87 metų, kai už romaną „Gydytojas Rytuose“ buvo apdovanota Lietuvos vokiečių išeivių organizacijos literatūros premija, o 1938 m. parašyta drama „Gaisras Klaipėdoje“ vėliau buvo pastatyta Hamburge ir Klaipėdoje.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Streiflichter aus dem Osten – Heydekrug: Memelländische Rundschau, 1934
  • Der große Brand in Memel (1938)
  • Ohne Land. (Roman aus Kurland) – Lepzig: Holzner-Verlag, 1942
  • Unser Pastor. (Roman aus d. Baltikum) – Lahr: Kaumann, 1951
  • Arzt im Osten – München: Goldmannverlag, 1976

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]