Elias Canetti

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Elias Canetti

Elijas Kanetis (1905 m. birželio 25 d. Rusė1994 m. rugpjūčio 14 d., Ciūrichas) – bulgarų – ispanų – žydų kilmės rašytojas. Elijas Kanetis buvo apdovanotas daugeliu apdovanojimų, 1981 m. gavo Nobelio literatūrinę premiją.

Jo protėviai iš Ispanijos išsikraustė XV a. Kanetis iki savo mirties 1994 m. gyveno Londone ir Ciuriche.

Gyvenimas ir kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios kalbos, kurias išmoko Kanetis, buvo viduramžių ispanų (ją daugelį šimtmečių kalbėjo ištremti žydai) ir bulgarų. Dar būdamas vaikas, jis su šeima persikėlė į Mančesterį, kur išmoko anglų kalbą. Po ankstyvos tėvo mirties 1913 m. motina su vaikais išvyko iš Anglijos ir apsistojo Vienoje. Būdamas aštuonerių metų, išmoko vokiečių kalbą, kuria rašė savo kūrinius. Vienoje pradėjo lankyti mokyklą, po to mokėsi Ciuriche ir Frankfurte prie Maino, kur persikėlė visa šeima.

1924 m. Vienoje jis pradėjo studijuoti chemiją, 1929 m. apgynė mokslinį laipsnį. Be chemijos labai susidomėjo literatūra ir sumanė sukurti 8 tomų romaną apie žmogaus beprotybę. Iš čia atsiranda romanas "Apakimas", kuris buvo išleistas Vienoje, tačiau didesnio susidomėjimo sulaukė daug vėliau. Per rašytojo ir kritiko Karlo Krauso paskaitas Kenetis susipažino su būsima žmona Veca. Po pirmojo – ir vienintelio – romano jis parašė dramą "Vestuvės". Antroji drama sukurta netrukus po pirmosios, buvo satyra apie masinės isterijos atsiradimą.

Vokiečiams aneksavus į Londoną, kur du dešimtmečius intensyviai studijavo medžiagą savo didelės apimties filosofiniam veikalui "Minia ir valdžia". Jis nuolat rašė įvairiausius užrašus, pastabas, pastebėjimus ir apmąstymus bei aforizmus, kurie vėliau buvo išleistas atskirais leidiniais. Visoje kūryboje jaučiama "stipri neapykanta mirčiai". Dramoje "Pasmerktieji, kurią Kanetis vadino "mirties vadovėliu", aprašomi žmonės, kurie žino savo mirties datą.

Kelionės į Maroką užrašai buvo išleisti pavadinimu "Marakešo balsai". 1963 mirė Veca Kaneti. Su antrąja žmona Hera Bušor ir jų dukterimi Kanetis iki savo mirties gyveno Londone ir Ciuriche. Nuo 1971 m.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Elias Canetti – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]