Dassault Rafale

Dassault Rafale

Dassault Rafale B

Tipas	naikintuvas
Gamintojas	Dassault Aviation
Kūrėjas	Dassault Aviation
Pirmas skrydis	1986 m. liepos 4 d.
Pradėtas naudoti	2001 m. gegužės 18 d.
Pagaminta vnt.	~146 (2016 m. liepos 21 d. duomenimis^[1])
Programos kaina	45,9 milijardai eurų^[2] (2013 m. verte)
Vieneto kaina	Rafale B - 74 milijonai eurų Rafale C - 68 milijinai eurų Rafale M - 79 milijonai eurų (2013 m. verte)

Dassault Rafale (pranc. Rafale pažodž. reiškia „vėjo gūsis“) – prancūzų aviacijos koncerno „Dassault Aviation“ sukurtas 4+ kartos dvivariklis naikintuvas, išsiskiriantis delta formos sparnais. Šis universalios paskirties orlaivis gali užtikrinti oro erdvės kontrolę, atlikti oro užkardos funkcijas bei vykdyti artimos paramos iš oro operacijas.

Nuo 1970 m. Prancūzijos karinių pajėgų inicijuoto lėktuvo projekto kūrimo pradžios prie jo ištakų buvo prisidėjusios dar keturios Europos šalys. Tačiau galiausiai Rafale buvo sukurtas ir pastatytas prancūzų kompanijų „Dassault“, „Thales“ ir „Safran“ pastangomis, daugiausiai naudojant išskirtinai Prancūzijoje šiam projektui sukurtas technologijas. Šiuo metu vystomos 3 naikintuvo konfigūracijos: C – vienvietis, B – dvivietis, M – vienvietis pritaikytas kilti nuo lėktuvnešio denio.

Nuo šio amžiaus pradžios pradėti eksploatuoti lėktuvai oficialiai tarnauja tik Prancūzijos karinėse pajėgose. Dar kelios šalys: Egiptas, Indija ir Kataras yra pasirašiusios kontraktus dėl Rafale pirkimo. Pastarosios šiuo metu atlieka vertinimus ar lėktuvai tinkami jų oro pajėgoms.

Projektavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projekto ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. Prancūzijos oro pajėgos ir laivynas pradėjo svarstymus apie savo technikos atnaujinimus. Didelė dalis naujos kartos orlaiviams iškeltų parametrų sutapo, o vieno projekto kūrimo kaštai daug mažesni, todėl kompanijai „Dassault“ buvo patikėta juos įgyvendinti. Pastaroji buvo beveik baigusi kurti naują Mirage 2000, pastarąjį buvo bandoma pritaikyti abejoms pajėgoms.

Jungtinės Karalystės, Italijos, Ispanijos, Vakarų Vokietijos valstybėms bandant sukurti bendrą naujos kartos naikintuvą, 1979 m. prie projekto prisidėjo ir Prancūzijos vyriausybė. Už planuojamo vienviečio dviejų variklių naikintuvo su delta sparnais ir priekyje išreikštais stabilizatoriais aerodinamiką turėjo būti atsakingi prancūzai, tačiau 1981 m. projektas buvo atšauktas. Trys šalys turėjo skirtingus projekto vystymo vizijas: britai norėjo sunkiojo naikintuvo oro misijoms vykdyti, prancūzai lengvojo lėktuvo, galinčio paremti žemės pajėgas, o vokiečiai norėjo gynybinio pranašumą ore užtikrinančio naikintuvo.^[3] Galiausiai ši sąjunga žlugo daugiausiai dėl Prancūzijos noro projektą pritaikyti kilti nuo lėktuvnešių, kitoms šalims ši savybė nebuvo aktuali. 1985 m. rugpjūčio 2 d. be prancūzų likusios keturios šalys Turine susitarė dėl EFA projekto. Užbaigtas EFA projektas – Eurofighter Typhoon.

Prototipų kūrimas ir testavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. pabaigoje „Dassault“ pradėjo projektą pavadinimu Avion de Combat Tactique, po beveik metų svarstymų liko keturi galimi variantai, du iš jų buvo su delta sparnų išsidėstymu. 1982 m. buvo pristatytas galutinis projekto variantas, jį Prancūzijos gynybos ministerijos sprendimu pavadino ACX (Avion de Combat expérimental).

Pagal ACX projektą, po dvejų metų darbų buvo pagamintas realus bandomasis naikintuvas. Jis turėjo didelius delta formos sparnus, vieną tiesią lėktuvo uodegą, priekyje įtaisytus stabilizatorius. Viso lėktuvo stabilizatorių darbą atliko elektronika. 1986 m. liepą prieš bandomąjį skrydį lėktuvas buvo pervadintas į Rafale A.^[4] Demonstracinis lėktuvas į orą valandos skrydžiui pakilo 1986 m. liepos 4 d. Pilotas Guy Mitaux-Maurouard pasiekė 1,9 machų greitį 13 kilometrų aukštyje.^[5] Nusileidžiant beveik 10 tonų svorio bandomajam lėktuvui sustoti prireikė tik 300 metrų pakilimo tako ilgio.

Rafale A prototipas buvo bandomas su amerikietiškais „General Electric“ sukurtais F-404-GE-400 varikliais, skirtais F/A-18 naikintuvui, nes prancūzai laiku nebuvo baigę kurti savo variklių. Tik 1990 m. buvo paruošti naudojimui Snecma M88.^[6] Prototipo naudojimas buvo baigtas 1994 m. po atliktų 856 skrydžių.

Jūrinės versijos Rafale M prototipas pirmą kartą į orą pakilo 1988 m. gruodžio 6 d. Šio prototipo pagrindu vėliau buvo sukurta ir C versija. Kadangi Prancūzija neturėjo savo lėktuvnešių su veikiančia katapultos sistema, šiuos bandymus jie atliko JAV. 1992–1993 m. vykusieji bandymai buvo atlikti netoli Leikhursto miestelio įsikūrusioje JAV jūrų laivyno oro pajėgų treniruočių bazėje (Naval Air Warfare Center) iki katapultos prototipo sistemą įsirengė savo lėktuvnešyje Foch.^[7]

1991 m. gegužės 19 d. oficialiai debiutavo Rafale C (pranc. Chasseur 'kovotojas'). Tai buvo vienvietis prototipas, skirtas oro pajėgoms. Jame jau buvo įmontuoti prancūziški M88 reaktyviniai varikliai, pilotai testavo valdymo sistemas, ginkluotę. Dėl lėšų trūkumo buvo pastatytas tik vienas prototipas. Nuo „A“ versijos „C“ skyrėsi mažesniu kabinos gaubtu, lėktuvas buvo padengtas radarų bangas sugeriančiomis medžiagomis, taip pat didelė dalis detalių pagamintos taikant kompozitinių medžiagų kūrimo technologijas. Bandymų metu buvo atsisakyta naudoti oro stabdžių sistemą, išbandyti keli oro įsiurbimo angų dizainai.

Rafale B (pranc. Biplace 'dvivietis') prototipas testams pakilo 1993 m. balandžio 30 d. Jis buvo didesnis nei „C“, svėrė 350 kg daugiau, tačiau bakuose gabenosi 400 litrų mažiau kuro. Su šiuo bandomuoju orlaiviu daugiausiai buvo bandomi prikabinamos ginkluotės paketai, išorinių kuro bakų sprendimai. Pirminis versijos paskirties tikslas buvo mokomojo lėktuvo sukūrimas, tačiau Kosovo ir Persijos įlankos karas privertė iš naujo įvertinti antrojo piloto naudą žvalgybos misijose.^[8]

Dizainas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naikintuvas suprojektuotas būti itin manevringu, tam pasiekti jis turi masyvius priekinius stabilizatorius. Juos naudojant lėktuvas gali greičiau keisti kursą, tačiau tokio manevro metu patiriamos didelės perkrovos. Rafale atlaiko 3–9 G krūvį, esant pavojui, lėktuvas nesubyrėtu ir atlaikytu iki 11 G patiriamas jėgas.^[9] Dar vienas stabilizatorių svarbus panaudojimo faktorius pasireiškia nusileidime, lėktuvo greitį jų naudojimas sumažina 28 km/h. Jie pakeitė įprastai kovos lėktuvuose naudojamų oro stabdžių sistemą.^[10]

Iki 70 % viso lėktuvo dalių yra pagaminta iš kompozitinių medžiagų, taip sumažinant orlaivio svorį. Mažas svoris ir galingi varikliai naikintuvui leistų kilti nuo lėktuvnešio ir be katapultos, taip teigia gamintojai.^[11] Šiuo metu tik rusiškas Mig-29K bei kinų pagamintas Shenyang J-15 gali taip pakilti.

2001 m. pristatytas naudojimui Rafale atitiko „F1“ standartą, kuris leido atlikti oro kontrolės funkcijas, vėliau jie buvo perdaryti į „F2“, galinčius gabenti sparnuotąsias raketas bei atakuoti taikius esančius ant žemės. „F3“ standartą atitinkančios versijos buvo pradėtos gaminti nuo 2009 m.^[12] Po šio atnaujinimo lėktuvas tapo universaliu, prikabinus reikiamą įrangą su juo būtų galima atlikti numatytus operacijos tikslus.

Lakūnų kabina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rafale kabinos stiklinis gaubtas panaudojamas kaip pagrindinis piloto ekranas, jame suteikiama pilotui tuo metu aktualiausia informacija. Papildoma rodoma dvejuose ekranuose įtaisytuose kabinoje. Visą šią informaciją galima valdyti su papildomais mygtukais, įmontuotais vairalazdėje. Dalį komandų galima diktuoti balso komandomis.

Piloto sėdynė pasvirusi atgal 29° kampu tam, kad pilotą mažiau veiktu skrydžio metu patiriamos perkrovos.

Aviacijos elektronika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saugos sistemos SPECTRA daviklių išsidėstymas

30 % šio naikintuvo kainos sudaro jame sumontuota įranga: radarai, komunikacijos sistemos bei savigynos sistemos.^[13]

SPECTRA – sistema sukurta išskirtinai šiam naikintuvui saugotis nuo oro ir iš žemės kylančių grėsmių. Taikydama kelis skirtingus metodus, ji gina lėktuvą trukdydama į jį nusitaikyti, užfiksuoti, prireikus suklaidinti paleistas raketas. Spectra stebi aplinką 360° laipsnių aplink Rafale.

DAMOCLES – elektrooptinis/lazerinis taikinių žemėje nustatymo papildomai prikabinama sekcija. Su šiuo įrenginiu bei VHF/UHF dažniais bendraudamas su greta esančiais lėktuvais ar žvalgybos radarais gali identifikuoti reikalingą taikinį.

RBE 2 AA – šiuo metu naudojamas aktyvus elektroninis oro erdvės skanavimo radaras. Iki 2010 m. buvo naudojamas senesnis, pasyvus radaras. Veikimo laukas iki 200 km, vienu metu gali sekti iki 40 taikinių ir tikslinti 8-ių oras-oras raketų kursą.^[14] Žemės taikiniams surasti fiksuoja trimatį atvaizdą.

Varikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rafale turi du Snecma M88 reaktyvinius variklius, kurių kiekvienas išvysto 50 kN trauką įprastu veikimu, su forsažu ją galima padidinti iki 75 kN. Naikintuvo galia apskaičiuota taip, kad jis galėtu su 4 raketomis bei prikabintu papildomu kuro baku skristi greičiau už garsą.

Operacijų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laivyno oro pajėgos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. gruodį laivynas gavo pirmuosius Rafale M. Per metus Flottille 12F eskadrilė tapo pirmąja pilnai persiginklavusia naujausiais Prancūzijos naikintuvais.

2002 m. lėktuvai dislokuoti lėktuvnešyje Charles de Gaulle vykdė operaciją „Mission Héraclès“, ji buvo dalis NATO karinės kompanijos Afganistane. Kartu su lėktuvnešiu budėjo palei Indijos ir Pakistano sienas Arabijos jūroje, tačiau kovinėse misijose nesudalyvavo.

Oro pajėgos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oro pajėgos savo pirmuosius Rafale gavo tik 2006 m. vasarą. Jau po metų 6 iš jų buvo išsiųsti į Dušanbe miestą Tadžikistane. Iš ten Prancūzija planavo vykdyti oro atakos misijas, nukreiptas prieš talibus Afganistane. 2007 m. kovo 28 d. naikintuvai pirmą kartą sudalyvavo kovinėje misijoje, atakavo taikinius ant žemės su tiksliosiomis bombomis GBU-12.^[15]

2011 m. kovo 19 d. Prancūzijos prezidento įsakymu buvo pradėta misija „Opération Harmattan“ Libijoje. Jos metu turėjo būti užtikrinta neskraidymo zona virš Libijos, jos metu taip pat buvo padedama sukilėliams ir naikinama vyriausybinės armijos techniką. Kovo 24 d. pilotai aptiko ir sunaikino bandantį pakilti Libijos oro pajėgoms priklausantį lėktuvą G-2 Galeb.^[16]

2013 m. sausio mėnesį Rafale buvo dislokuoti Malyje. Operacijos Servalas metu buvo paremiamos Malio vyriausybės karinės pajėgus, kurios kovėsi su sukilėliais ir džichadistais bandžiusiais perimti šalies valdymą.^[17]

Po Paryžiuje įvykdytų teroristinių išpuolių, 2015 m. Rafale naikintuvai buvo pasiųsti į Iraką atakuoti Daesh pajėgų. Atakos buvo pradėtos vykdyti iš JAE esančios Al Džafros oro pajėgų bazės.^[18]

Esami užsakymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egiptas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė pirmosios užuominos apie egitiptiečių susidomėjimą Rafale. Kitų metų vasario 16-ą dieną oficialiai buvo pasirašytas susitarimas tarp Prancūzijos ir Egipto, kuria pastarajam buvo suteikta 5,2 milijardo eurų paskola. Ši paskola buvo skirta ginkluotės pirkimams. Ja be 24 Rafale naikintuvų, buvo perkamos raketos, FREMM klasės fregata.^[19]

Egiptas užsisakė 8 vienviečius, 16 dviviečių lėktuvų. Pirmieji trys bandymams ir mokymams orlaiviai perduoti 2015 m. liepą. 2016 m. birželį buvo pradėtos derybos dėl dar 12 naikintuvų įsigijimo.^[20]

Indija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Dassault“ kompanija su Rafale naikintuvu laimėjo Indijos 2012 m. paskelbtą konkursą dėl 126 orlaivių pirkimo. Kontrakto vertė siekė beveik 11 milijardų dolerių.^[21] Pagal pirminį kontrakto planą, laimėtojas turėjo 18 lėktuvų iki 2015 m. pristatyti Indijai, likusius 108 pagaminti indų kompanija „Hindistan Aeronautics Limited“, taip įsisavindama jų gamybos technologijas. Pirkimas buvo dalis projekto „Pagaminti Indijoje“ (Make in India), kuriuo siekiama pirkti Indijoje pagamintas prekes.

Prancūzams atsisakius prisiimti kokybės atsakomybę už Indijoje pagamintus lėktuvus, derybos užstrigo. Tik po kelerių metų, 2015-aisiais, buvo pasiektas naujas susitarimas. Indija sutiko mokėti po 200 milijonų dolerių už lėktuvą, tačiau pirkti tik 36. Prancūzai 30 % nuo lėktuvui išleistos sumos turi skirti skirti indų apmokymui kaip aptarnauti lėktuvus.^[22] Visi Rafale bus surinkti Prancūzijoje.

Kataras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kataro paskelbtą konkursą laimėjusi „Dassault“ preliminarų kontraktą dėl 72 lėktuvų pardavimo pasirašė 2014 m. Tačiau kitų metų balandžio 30 d. oficialiame kontrakte už 6,3 milijardo eurų buvo parduoti tik 24 lėktuvai. Pagal kontrakto sąlygas, 36 katariečius pilotus naudotis lėktuvu privalės apmokyti Prancūzijos oro pajėgos.^[23]

Nepavykę sandoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brazilija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brazilijos oro pajėgos 2008 m. buvo paskelbusios tarptautinį konkursą naikintuvams įsigyti. Dėl didelės projekto kainos bei skrydžio kaštų, prancūzų pasiūlymas buvo atmestas vienas pirmųjų. Ekspertų vertinimu, konkursą laimėjusių švedų JAS Gripen 1-os valandos skrydžio kaina apie 4700 dolerių, tuo tarpu Rafale siekia net 16 500 dolerių.^[24]

Kuveitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuometis Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy 2009 m. vasarį buvo paskelbęs apie kuveitiečių norą įsigyti Rafale naikintuvus. Derybos tarp šalių buvo ilgam įstrigusios dėl Kuveito vidaus intrigų, derybas blokavo dalis parlamentarų. Pagal pirminį planą turėjo būti įsigyti 28 naikintuvai. Derybos galutinai žlugo 2015 m. rugsėjo 11 d., kai Kuveitas galutinai pasirinko Eurofighter Typhoon.

Libija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. Libijos lyderio sūnus, „de facto“ šalies ministras pirmininkas Saifas al Islamas Gadafis išreiškė susidomėjimą kovos lėktuvais, tačiau prie oficialių derybų stalo taip ir nebuvo susėsta. Planuose buvo minimas 14 lėktuvų skaičius.^[25]

Singapūras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios Azijos valstybės oro pajėgos, 2005 m. paskelbtame konkurse, vertino prancūzų pasiūlymą. Singapūriečių gynybos bendrovės surengtose simuliacijose jis pralaimėjo amerikiečių F-15SG. Rafale buvo įvertintas už manevringumą, tačiau suabejota radaro galimybėmis, gabenamos ginkluotės kiekiu ir juos kontroliuojančių daviklių integralumu į bendrą sistemą.^[26]

Šveicarija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šveicarai 2007 m. norėjo pakeisti savo naudojamus, tačiau pasenusius Northrop F-5 Tiger II. Po mėnesį trukusio kariškių vertinimų prancūzų pasiūlytas variantas nebuvo pasirinktas. Vėliau pasirodžiusiose išvadose paskelbta, kad iš techninės pusės Rafale naikintuvas laimėjo, tačiau dėl skrydžio ir išlaikymo kaštų buvo pasirinkti pigesni Gripen naikintuvai.^[27] Vis tik šveicarai vėliau balsavo referendume, kurio rezultatai nulėmė pasirinkimą nutraukti naujų naikintuvų įsigijimo svarstymus.

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rafale A: technologijų demonstracinė versija, sukurta 1986 m.
Rafale B: dvivietė versija, skirta Prancūzijos oro pajėgoms
Rafale C: vienvietė versija, skirta Prancūzijos oro pajėgoms
Rafale M: vienvietė lėktuvo versija, skirta kilti nuo lėktuvnešio denio
Rafale N: dar vadinta BN, prototipinė dviviečio lėktuvo laivynui versija
Rafale R: prototipinis pasiūlymas grynai žvalgybos tikslams skirtam naikintuvui
Rafale DM: dvivietė versija, skirta Egipto oro pajėgoms
Rafale EM: vienvietė versija, skirta Egipto oro pajėgoms

Avarijos ir incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. gruodžio 6 d. Prancūzijos oro pajėgų dviviečio lėktuvo pilotas treniruočių metu prarado erdvės orientaciją ir nukrito. Pilotas žuvo.^[28]
2009 m. rugsėjo 24 d. grįžtami po treniruočių skrydžio į lėktuvnešį „Charles de Goules“ susidūrė du Rafale M naikintuvai, vienas pilotas žuvo.^[29]
2010 m. lapkričio 28 d. atliekant misiją Arabijos jūroje, skrydžio metu perjungiant kuro bakus, sugedo kuro padavimo sistema ir užgesus varikliams lėktuvas nukrito. Pilotas katapulavosi ir vėliau buvo rastas gyvas.^[30]
2012 m. liepos 2 d. per tarptautines pratybas Viduržemio jūroje nukrito Rafale M lėktuvas. Pilotas liko gyvas, jis buvo surastas jūroje bei nugabentas į amerikiečių lėktuvnešį USS Dwight D. Eisenhower.^[31]

Specifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinis^[32]

Tipas
Ekipažas	1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis	10,90 m
Aukštis	5,30 m
Sparnų ilgis	15,30 m
Sparnų tipas	Delta
Sparnų kampas
Sparnų plotas	45,7 m²
Tuščioji masė	10 000 kg
Pilnoji masė
Maksimali masė	24 500 kg
Variklis (-iai)	du turboventiliatoriniai Snecma M88-2
Traukos jėga	50,58 kN (vieno variklio)
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis	1912 km/h
Mach	1,8
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis	15 300 m
Skrydžio nuotolis	3700 km (su trimis prikabinamais kuro bakais)
Kovinis skrydžio nuotolis	1852 km
Kilimo greitis	304,8 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė

Ginkluotė

1 GIAT 30 aviacinė patranka 30 mm su 125-iomis kulkomis
14 tvirtinimo taškų (B/C) versijose ir 13 (M) versijoje

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] ttp://www.dassault-aviation.com/wp-content/blogs.dir/1/files/2016/07/conf-pressGB.pdf

[2] ttp://www.senat.fr/rap/a13-158-8/a13-158-814.html

[3] ttps://www.highbeam.com/doc/1G1-133468254.html Archyvuota kopija 2016-05-03 iš Wayback Machine projekto.

[4] ttps://books.google.lt/books?id=2Pg_CwAAQBAJ&pg=PT356&lpg=PT356&dq=rafale+a+1986&source=bl&ots=AvL_fqyYnr&sig=gLaZ9nCNGJFkAlT8OcM_xO24Z5s&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=rafale%20a%201986&f=false

[5] ttps://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1986/1986%20-%202402.html

[6] ttps://web.archive.org/web/20100113154346/http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1991/1991%20-%200941.html

[7] ttps://www.globalaircraft.org/planes/dassault_rafale.pl

[8] ttps://books.google.lt/books?id=tUdHBgAAQBAJ&pg=PA217&lpg=PA217&dq=rafale+b+prototype&source=bl&ots=xMVbK2j4oP&sig=D0xeClnz0sH-r4M6Ch9km29Km6g&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=rafale%20b%20prototype&f=false

[9] ttps://web.archive.org/web/20131017084238/http://www.defencenews.in/defence-news-internal.asp?get=new&id=323

[10] ttp://www.dassault-aviation.com/en/defense/rafale/mission-ready-with-low-operating-costs/

[11] ttps://web.archive.org/web/20121021040621/http://www.meretmarine.com/fr/content/le-rafale-marine-compatible-avec-les-porte-avions-dotes-de-tremplin

[12] ttp://www.airvectors.net/avrafa.html

[13] ttps://web.archive.org/web/20130411202313/http://www.flightglobal.com/news/articles/paris-air-show-rafales-fighting-chance-327206/

[14] ttp://www.aviationtoday.com/av/issue/cover/serious-squall_32315.html Archyvuota kopija 2014-10-19 iš Wayback Machine projekto.

[15] ttps://web.archive.org/web/20070317202100/http://www.lefigaro.fr/international/20070315.FIG000000217_paris_engage_des_rafale_en_afghanistan.html

[16] ttps://web.archive.org/web/20110326085302/http://www.bbc.co.uk/news/world-africa-12850975

[17] ttps://web.archive.org/web/20130115001028/http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-21002918

[18] ttp://www.lefigaro.fr/international/2014/09/15/01003-20140915ARTFIG00075-premiers-vols-francais-de-reconnaissance-en-irak.phpe^{[neveikianti nuoroda]}

[19] ttp://www.latribune.fr/entreprises-finance/industrie/aeronautique-defense/exportation-du-rafale-les-inquietudes-de-l-armee-de-l-air-482410.html

[20] ttp://www.defenseworld.net/news/16395/Egyptian_Additional_12_Rafale_Order_May_Delay_Indian_Deliveries_Further#.V9WYeTXRzE9

[21] ttps://web.archive.org/web/20110504141616/http://news.smh.com.au/breaking-news-world/india-shortlists-rafale-eurofighter-for-jet-deal-20110428-1dyzr.html?

[22] ttp://economictimes.indiatimes.com/news/defence/rafale-deal-pricing-issues-indias-insistence-on-50-local-spending-lead-to-missing-of-july-target/articleshow/48288656.cms

[23] ttp://www.reuters.com/article/france-qatar-rafale-idUSL5N0XR2QJ20150430

[24] ttp://www.stratpost.com/gripen-operational-cost-lowest-of-all-western-fighters-janes

[25] ttps://web.archive.org/web/20121013082324/http://www.reuters.com/article/2007/12/05/libya-france-idUSL0525349320071205

[26] ttp://www.defenseindustrydaily.com/singapores-rsaf-decides-to-fly-like-an-eagle-01141/

[27] ttps://web.archive.org/web/20120216225153/http://www.ainonline.com/aviation-news/singapore-air-show/2012-02-14/rafale-blowing-hot-again-switzerland-uae

[28] ttps://web.archive.org/web/20130623064012/http://www.rtl.fr/actualites/article/l-accident-du-rafale-du-a-une-desorientation-spatiale-du-pilote-30052

[29] ttps://web.archive.org/web/20130411202244/http://www.flightglobal.com/news/articles/french-navy-locates-pilots-body-with-crashed-rafale-333007/

[30] ttp://lemamouth.blogspot.lt/2010/12/rafale-m18-des-hypotheses-precises.html

[31] ttp://www.lepoint.fr/editos-du-point/jean-guisnel/crash-d-un-rafale-en-mediterranee-02-07-2012-1480056_53.php

[32] ttp://www.dassault-aviation.com/en/defense/rafale/specifications-and-performance-data/

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]

[22]

[23]

[24]

[25]

[26]

[27]

[28]

[29]

[30]

[31]

[32]