Claude Lorrain

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Klodas Lorenas
Claude Lorrain.jpg
Gimė: apie 1600
Šamanjė, netoli Nansi
Mirė: 1682 m. lapkričio 23 d
Roma
Tautybė: prancūzas
Veikla: dailininkas
Commons-logo.svg Vikiteka: Claude LorrainVikiteka

Klodas Lorenas (pranc. Claude Lorrain, tikr. pranc. Claude Gellée, apie 1600 − 1682 m. lapkričio 23 d.) – XVII a. prancūzų tapytojas, grafikas. Vienas garsiausių klasikinio baroko peizažistų, dirbo Italijoje.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Klodas Žele (pranc. Claude Gellée) gimė apie 1600 m. (kitais spėjimais 1604 ar 1605 m.) Šamanjės kaime, netoli Nansi, Lotaringijoje, didelėje Jean Gellée ir Anna Padose valstiečių šeimoje. Vėliau buvo pramintas Lorenu (t. y. kilusiu iš Lotaringijos). Jo abu tėvai mirė, kai jam buvo apie 12 metų. 1613 m. būsimasis dailininkas gyveno Vokietijoje, Fraiburge, pas vyresnį brolį, kuris buvo medžio drožėju. Klodas Lorenas į Romą atvyko ne vėliau 1617 m. ir praleido mieste visą likusį gyvenimą, neskaitant išvykų. Mokėsi pas vietos dailininkus (siejamas su Agostino Tassi), trumpai – Neapolyje. 1625 m. trumpai buvo grįžęs į Nansi, kur dirbo su Lotaringijos hercogystės dvaro dailininku Claude Deruet. 1627 m. grįžo į Romą. 1629 m. datuojamas pirmasis išlikęs jo dailės darbas.[2] Jau būdamas pradėjusiu garsėti peizažistu 1633 m. Lorenas priimtas į Romos Šv. Luko akademiją.[3] 1635–36 jis paruošė 195 piešinių seriją „Liber Veritatis“ (Britų muziejuje Londone) pagal savo paveikslus. Italijoje Lorenas kūrė paveikslus kardinolams Crescenzi, Bentivoglio, Carlo de Medici ir Angelo Giori. Jo užsakovu buvo popiežius Urbonas VIII ir Giulio Rospigliosi (būsimasis popiežius Klemensas IX). Paveikslų užsakė Ispanijos karalius Pilypas IV, Prancūzijos ambasadoriai. Iki 1641 m. Klodas Lorenas paruošė 44 ofortų seriją, kuri populiarino jo vardą Europoje.

Po 1640 m. Lorenas buvo paveiktas Bolonijos klasikinio baroko dailės, įtakotas Domenikino, Anibalės Karačio. Vienu šio periodo kūrybos pavyzdžių yra paveikslas „Ulisas grąžina Chriseidę tėvui“. Tuo metu, kai kūrė Klodas Lorenas, Europos mene dar nebuvo nusistovėjusios peizažo žanro normos, todėl dauguma Loreno peizažų susieti su antikinės mitologijos ar krikščionybės istorijų motyvais, dažnai vaizduojamos antikinių pastatų liekanos. Savo peizažuose Lorenas vaizdavo idealų klasikinį pasaulį, kuriame žmonių figūros atlikdavo nereikšmingą vaidmenį. Paveikslų erdvę vienija šviesos efektai. Loreno kūrybai būdingas ypač atidus šviesos sklaidos vaizdavimas. Jis susidraugavo su kitu klasikinio baroko prancūzų tapytoju, gyvenusiu Romoje – Nikola Pusenu (1594–1665), nors kūrybiškai dailininkai mažai ką turėjo bendro. Po 1650 m. prasidėjo Klodo Loreno brandžiausias kūrybos laikotarpis. Dailininkas nebuvo vedęs, bet turėjo dukterį Agnese (g. 1653 m.). Labai mažai žinoma apie jo asmenybę. Klodas Lorenas mirė 1682 m. lapkričio 23 d. Romoje. Iš pradžių palaidotas Trinitá dei Monti bažnyčioje. 1840 m. jo palaikai perkelti į prancūzų San Liii bažnyčią.[4] Klodas Lorenas paliko apie 250 paveikslų ir 1300 piešinių.[5] Loreno kūryba buvo populiari tarp XVIII a. Anglijos aristokratų, kurie įsigijo daug jo paveikslų. Tokiu būdu Klodas Lorenas įtakojo XVIII ir XIX a. Anglijos peizažistus, tarp jų Dž. Konsteblį ir V. Ternerį.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Claude Lorrain – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka