Chuchujaus provincija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chuchujus
Provincia de Jujuy
Bandera de la Provincia de Jujuy.svg Escudo COA Jujuy province argentina.PNG
Provincia de Jujuy (Argentina).png
Valstybė: Argentinos vėliava Argentina
Administracinis centras: Chuchujus
Departamentų skaičius: 16
Gubernatorius: Walter Barrionuevo
Gyventojų (2001): 611 888
Plotas: 53 219 km²
Tankumas (2001): 11 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: ChuchujusVikiteka

Chuchujaus provincija arba Chuchuji provincija (isp. Provincia de Jujuy) yra Argentinos tolimiausiuose šiaurės vakaruose, ir riboja šalį su Čile ir Bolivija. Vienintelė Argentinos provincijos kaimynė yra Saltos provincija, pietuose ir rytuose. Administracinis centras – Chuchujus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ikikolumbinio laikotarpio gyventojai, kurie vėliau susimaišė su inkais per jų plėtimosi periodą praktikavo agrokultūrą ir prijaukino guanakus. Jie turėjo namus, pastatytus iš molio, ir pastatytas akmens tvirtoves apsaugoti jų gyvenvietes. Vienas iš tokių tvirtovių pavyzdžių yra Pucará de Tilcara. Pucará reiškia „tvirtovė“ (žodis taip pat naudojamas Argentinos koviniams lėktuvams Pucara). Jau 1593 m. Chuchujaus slėnyje Francisco de Argañaraz y Murguía pastangomis buvo įkurta nedidelė gyvenvietė. Nepaisant calchaquíes ir omaguacas genčių užpuldinėjimų, kolonizatorių skaičius ir veiklumas augo ir tvirtėjo.

XVII a. pabaigoje muitinė prie Peru Vicekaralystės persikėlė iš Kordobos į Chuchujų. Su atsiskyrimu nuo Peru ir La Platos Vicekaralystės susikūrimu, Chuchujus prarado savo svarbumą ir jo populiacija ėmė mažėti.

Per Gegužės Revoliuciją ir Jungtinių Pietų Provincijų nepriklausomybės mūšius didžioji konfrontacijos dalis ėmė vietą Peru, nes ispanai koncentravo jų galias Peru. Chuchujaus gyventojai turėjo iškęsti jo egzodą, masinę evakuaciją su degintos žemės politika, lydima generolo Manuel Belgrano. Galiausiai ispanai pasidavė, bet karas rimtai paveikė rajono ūkį.

Po ilgos serijos vidaus konfliktų, provincija, dabar atskirta nuo Tukumano ir Saltos provincijų, prasidėjo ekonominis ir socialinis pagerėjimas, ir XIX a. pabaigoje iškilo cukranendrių pramonė. Po sekančio amžiaus pradžios, geležinkelis jau jungė provinciją su Buenos Airėmis, ir La Pasu (Bolivija).

Pramonėje buvo pirma: XIX a. penktame dešimtmetyje pradėta konstruoti pirma metalo produkcijos krosnis šalyje ir 1969 m. atrasta nafta, valdoma YPF kompanijos.

Geografija ir klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Ruta Nacional 9 (Jujuy-Salta)
Quebrada de Humahuaca gamtovaizdis
Cerro de los Siete Colores kalnas
Tipiškas provincijos kraštovaizdis. Tilkaros apylinkės
Dauguma provincijos gyventojų – indėniškos kilmės

Provincija išsidėsčiusi Šiaurės Vakarų Argentinos regione. Yra trys Chuchujaus pagrindinės teritorijos: Altiplanas – 3500 m aukščio plokščiakalnis su 5000 m aukščio viršūnėmis užima didžiąją dalį provincijos. Centrinę dalį užima Andų kalnai (1000–3500 m aukščio), per kuriuos nusidriekęs Quebrada de Humahuaca kanjonas. Pietryčiuose, kalnagūbriai nusileidžia iki Gran Čiako lygumų.

Dėl aukščio ir klimato skirtumų susidaro daug apleistų teritorijų tokių kaip Salinas Grandes druskos kasyklos, subtropinės Las Yungas džiunglės.

Nepaisant skirtingų rajonų, Chuchujaus srities teritorija daugiausiai sausa ir aptinkama daug pusdykumių, išskyrus San Francisko upės El Ramal slėnį. Vyrauja subtropinis; karštas ir sausas klimatas. Čia užfiksuojami didžiausi klimatiniai skirtumai (nuo džiunglių iki dykumų) visoje Argentinoje. Temperatūros skirtumai dieną ir naktį didesni kalnuose nei lygumose ar slėniuose. Į vakarus nuo San Fransisko upės itin stinga kritulių. Dažnos sausros.

Grandės ir San Fransisko upės priklauso Bermecho baseinui. San Chuanas, La Quiaca, Yavi ir Sansanos upės priklauso Pilkomajo baseinui. Vakaruose gausybė druskingų ežerų (Laguna de Pozuelos, Vilama ir kt.) bei druskos lygumų (Salinas Grandes, Salar de Caucharí ir kt.).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė ūkinė kultūra yra cukranendrė, jos visa pramonė atstovauja daugiau nei pusę visos provincijos produkcijos, ir 30 % nacionalinės cukraus pramonės. Antroji pagal dydį ir aktyvumą kultūra yra tabakas, kultivuojamas pietrytiniame slėnyje, Čia yra pagrindinis nacionalinis gamintojas. Kituose pasėliuose auginamos pupos, citrusai, pomidorai, ir kitos daržovės vietiniam naudojimui.

Chuchujus yra antras šalyje plieno tiekėjas, naudojant Alta Horno išgautą geležį. Be to vykdoma cinko, sidabro, švino, vario, aukso, salietros, boro, potašo gavyba. Caimancito vietovėje siurbiama nafta ir gamtinės dujos. Druskos kasimas iš Salinas Grandes druskos baseino, ir popieriaus gamyba naudojant Chuchujaus miškų medžius sudaro 20 % pramonės srities produkto.

Galvijai ir ožkos pienui, vilnai yra mažai naudojami, palyginus su lamomis, vikunijomis ir guanakais.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai labai svarbi ir dar auganti šaka, daugiausiai lankosi argentiniečiai turistai (80 %), turistai iš Pietų Amerikos šalių (12 %) ir Europos (7 %). Daugiausiai turistų pradeda tyrinėti provinciją nuo San Salvadoro de Chuchujaus. Horacio Guzmáno tarptautinis aerouostas, 34 km nuo miesto, jungia provinciją su Buenos Airėmis, Kordoba, ir kai kuriomis vietomis Bolivijoje.

Be fantastiško žemės spalvų kontrasto ir struktūros, turistus taip pat patraukia ryškios vietinių gyventojų šaknys Chuchujaus kultūroje. Aimarų ir kečujų kultūros egzistuoja greta šiame rajone, o inkų liekanos yra gan gerai išsaugotos.

Turistai, kurie atvyksta į Chuchujų aplanko Quebrada de Humahuaca (įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą) rajonus ir jų Cerro de los Siete Colores, Pucará de Tilcara, Salinas Grandes ir kitus mažus miestelius. Kitos dažnai lankomos vietovės, tai Calilegua nacionalinis parkas Las Yungas džiunglėse, La Quiaca, Laguna de Pozuelos ir Laguna Guayatayoc vietinės reikšmės rezervatai.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik visi provincijos gyventojai susitelkę pietryčiuose bei prie kanjono. Čia įsikūręs Chuchujus ir kiti svarbiausi miestai. Daug rečiau apgyvendintas plokščiakalnis. Šiek tiek tankiau gyvenama tik šiaurinė jo dalis. Nemažą gyventojų dalį sudaro indėnai (pagrinde kečujai). Svarbiausi miestai:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Argentinos provincijos Flag of Argentina.svg

Buenos Airės (sostinės apygarda) | Buenos Airių provincija | Čiakas | Čiubutas | Entre Riosas | Formosa | Katamarka | Kordoba | Korientesas | La Pampa | La Riocha | Mendosa | Misionesas | Neukenas | Rio Negras | Salta | San Chuanas | San Luisas | Santa Fė | Santa Krusas | Santjago del Esteras | Tukumanas | Ugnies Žemė | Žužujus