Kordoba (Argentina)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kordoba
Córdoba

Kordoba
31°24′0″S 64°11′0″W / 31.4°S 64.18333°W / -31.4; -64.18333 (Kordoba (Argentina))Koordinatės: 31°24′0″S 64°11′0″W / 31.4°S 64.18333°W / -31.4; -64.18333 (Kordoba (Argentina))
Laiko juosta: (UTC-3)
Valstybė: Argentinos vėliava Argentina
Provincija: Kordobos provincija Kordobos provincija
Departamentas: Kapitalio departamentas
Įkūrimo data: 1573 m.
Gyventojų (2001): 1 272 334
Plotas: 562 km²
Tankumas (2001): 2 264 žm./km²
Altitudė: 390 m
Tinklalapis: www.cordoba.gov.ar
Commons-logo.svg Vikiteka: KordobaVikiteka
Sarmiento parkas
Kordobos katedra
Kolonijinės valdžios rezidencija

Kordoba (isp. Córdoba) – miestas centrinėje Argentinoje, Sierras Chicas kalnagūbrio pašlaitėje, prie Primero (arba Suquía) upės. Kordobos provincijos centras. Kordoba išsidėsčiusi svarbiausiame šalies žemės ūkio regione; vienas svarbiausių pramoninių ir istorinių miestų šalyje. 1,43 mln. gyventojų (2007; antrasis pagal dydį Argentinos miestas). Kordoba – 2006 m. Amerikos kultūros sostinė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Capuchinos Franciscan bažnyčia

Kordoba įkurta 1573 m. Jerónimo Luis de Cabrera, pavadinusio pagal Ispanijos miestą Kordobą. Kordoba – vienas seniausių šalies miestų (seniau įkurtos tik Buenos Airės ir Santjago del Esteras). 1613 m. jėzuitų ordino įkurtas Kordobos universitetas yra seniausias visoje Pietų Amerikoje. 1782 m. tapo Tukumano provincijos sostine. 1806 m. laikinai buvo La Platos Vicekaralystės sostine. Po Antrojo pasaulinio karo tapo Argentinos karinės aviacijos pramonės centru. 1947 m., kartu su Vokietijos inžinieriais, įkurtas Aeronautikos institutas (Instituto Aerotécnico). 2000 m. jėzuitų kvartalas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Po Antrojo pasaulinio karo miestas suklestėjo kaip pramonės centras. Automobilių gamyba (Renault, Volkswagen, Fiat). Geležinkelių transporto, karinės aviacijos (Fábrica Militar de Aviones), tekstilės, maisto, chemijos, metalurgijos pramonė. Taip pat vystomos aukštosios technologijos (palydovų, telefonų, kitų elektronikos prietaisų gamyba).

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausios geležinkelio arterijos veda į Buenos Aires ir Saltą. Keliai į Rosariją, La Riochą, Santjago del Esterą, Santa Rosą, Santa Fė, San Chuaną. Kordobos oro uostas.

Lankytinos vietos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Senamiestis,
  • Katedra San Martino aikštėje,
  • Jėzuitų kripta,
  • Compañía de Jesús bažnyčia,
  • Monserrat nacionalinė kolegija,
  • Kordobos valstybinis universitetas (su Didžiąja Biblioteka),
  • Vicekaraliaus Rafaelio de Sobremontės rūmai,
  • Emilio Caraffa muziejus priešais Ispanijos aikštę,
  • Religinio meno muziejus,
  • San Fransisko (barokinė), Kapucinų ir Del Carmen (gotikinės), Santo Domingo (kolonijonė) bažnyčios,
  • San Martino teatras,
  • Zoologijos sodas ir Sarmiento parkas,
  • Astronomijos observatorija,
  • Botanikos sodas,
  • Kordobos olimpinis stadionas Chateau Carreras ir jį supantis parkas,
  • 1957 m. pastatytas marmurinis paminklas Argentinos Antarktidai,
  • Rio Primero upės pakrantė su parkais ir tiltais (Puente Quebrado, Puente del Centenario ir kt.).

Šventės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vasario mėnesio karnavalas,
  • Liepos 20 d. jaunimo švenčiama (daugiausia Sarmiento parke) Draugų diena,
  • Rugsėjo 21 d. Pavasario diena.

Svarbiausi miesto rajonai[taisyti | redaguoti kodą]

Centras[taisyti | redaguoti kodą]

Komercinė miesto dalis su drabužių, maisto, avalynės, metalo dirbinių, kompiuterių pardotuvėmis. Čia įsikūręs Kordobos bankas. Daug restoranų (Mc'Donalds, itališki, argentinietiški). Kvartalo centras – San Martino aikštė.

Urka (Urca)[taisyti | redaguoti kodą]

Tai aukštuomenės rajonas, su supermarketais, drabužių salonais ir restoranais.

Cerro de las Rosas[taisyti | redaguoti kodą]

Didelę miesto dalį užimantis rajonas, su restoranais (El Bodegón de Argüello, Rancho Grande, Restorante Italiano), maisto, drabužių pardotuvėmis. Čia yra tradiciniai pietietiški gyvenamieji namai. Daug barų, naktinių klubų.

Naujoji Kordoba (Nueva Córdoba)[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat daug restoranų, pardotuvių, klubų, supermarketų. Irigojeno prospekte įsikūrusios įvairios įstaigos, kompanijos.

Universitetinis miestelis (Ciudad Universitaria)[taisyti | redaguoti kodą]

Yra miesto pietinėje dalyje, prie Sarmiento parko. Čia yra dauguma Kordobos nacionalinio universiteto fakultetų, futbolo stadionas, teniso kortai, zoologijos sodas.

Argueljas (Argüello)[taisyti | redaguoti kodą]

Šiame rajone yra vokiečių kolegija (Colegio Aleman), Argueljo akademija, Karmen kolegija.

Karolina (La Carolina)[taisyti | redaguoti kodą]

Sparčiai augantis privačių gyvenamųjų namų rajonas.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 1978 m. vyko XI pasaulio futbolo čempionatas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]