Chiropraktika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Chiropraktika (gr. χειρο- = chiro- 'pats' (iš χείρ = cheir 'ranka') ir πρακτικός = praktikos 'praktiškas')[1] – alternatyviosios medicinos sritis, susijusi su raumenų ir kaulų sistemų, ypatingai stuburo, mechaninių sutrikimų diagnostika ir gydymu[2]. PAM (papildomos alternatyviosios medicinos) santykyje su tradicine medicina išskiriamos „penkios didžiosios terapijos“ – t. y. osteopatija, chiropraktika, akupunktūra, homeopatija, fitoterapija[3]. Visgi pagrindinė chiropraktikos gydymo technika apibūdinama kaip manualinė terapija, kitaip – stuburo, sąnarių ar minkštųjų audinių manipuliacija. Chiropraktikai nėra laikomi konservatyviosios medicinos atstovais[4].

Atlikti klinikiniai tyrimai rodo, kad chiropraktinės manipuliacijos daugeliu atveju nėra veiksmingos, išskyrus tuomet, kai taikoma nugaros skausmui malšinti[5]. Nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti, ar chiropraktinės manipuliacijos yra saugi gydymo priemonė. Taikant šį alternatyviosios medicinos gydymo metodą yra tikimybė, jog bus pažeistos šalia stuburo glūdinčios arterijos (dėl manipuliavimo stuburo slanksteliais), kurių žalojimas gali sukelti insultą ar net mirtį[6]. Chiropraktika labiausiai paplitusi JAV, Kanadoje ir Australijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daniel David Palmer, Chiropraktikos pradininkas.

Chiropraktikos pagrindus 1895 m. sukūrė Danielius Davidas Palmeris Davenporte, Ajovoje. D. Palmeris iškėlė hipotezę, kad rankų pagalba taikomas kūno „manipuliavimas“ gali išgydyti didžiąją dalį ligų[7]. Pirmasis jo pacientas buvo Harvey Lillardas – darbuotojas pastate, kuriame buvo paties D. D. Palmerio kabinetas. Pacientas tvirtino, kad prieš 17 metų jam stipriai susilpnėjo klausa po netikėto „trakštelėjimo“ stuburo srityje. Praėjus kelioms dienoms po Palmerio gydymo, Lillardas teigė, kad klausa visiškai atsistatė[8].

Nors iš pradžių chiropraktika buvo laikoma šeimos paslaptimi, 1898 m. D. Palmeris pradėjo jos mokyti ir savo studentus. Vienas jų, jo sūnus Bartlettas Joshua Palmeris, įsipareigojo garsinti chiropraktiką kaip alternatyvios medicinos sritį, o 1906 m. perėmė Palmerio mokyklą ir sparčiai išplėtė jos mokymąsi[9]. Visgi chiropraktikai susidūrė su paltaus masto organizuotos medicinos pasipriešinimu. Tūkstančiai chiropraktikų buvo nušalinti už gydymo praktikavimą be licencijos, o 1907 metais D. D. Palmeris  ir daugelis kitų chiropraktikų buvo įkalinti. Siekdamas apsiginti nuo varžančių medicinos įstatymų, B. J. teigė, kad chiropraktika yra atskira sritis ir skiriasi nuo medicinos, tvirtindamas, kad chiropraktikai „analizuoja“, o ne „diagnozuoja“ ligas[8]. Amerikos medicinos asociacija chiropraktiką 1966 m. pavadino „nemokslišku kultu“ ir boikotavo, kol 1987 m. pralaimėjo antimonopolinę bylą. Chiropraktika turėjo tvirtą politinę bazę ir palaikė paslaugų paklausą – pastaraisiais dešimtmečiais ji įgijo daugiau teisėtumo ir didesnio pripažinimo tarp įprastų gydytojų ir sveikatos planų JAV[10].

Pagrįsti chiropraktikos teorijų tyrimai buvo pradėti tik 1970-aisiais. Dešimtojo dešimtmečio viduryje mokslininkai vis labiau domėjosi šia sritimi, kuri padėjo gerinti teikiamų medicinos paslaugų kokybę bei nustatyti klinikines gaires, kuriose rekomenduojama naudoti manualinį gydymą esant ūmiam nugaros skausmui[8]. Tačiau jos ateitis atrodė neaiški: didėjant praktikuojančiųjų skaičiui, įrodymais pagrįsta medicina reikalavo gydymo, kurio vertė buvo neįkainojama, o masažo terapeutų ir kitų sveikatos profesijų atstovai konkuravo tarpusavyje[11].

Chiropraktikos apimtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chiropraktikai akcentuoja konservatyvią nervų ir raumenų sistemos gydymo sritį nenaudojant vaistų ar chirurginių metodų, visą dėmesį skiriant stuburui[12]. Nugaros ir kaklo skausmai yra pagrindinė specializacijos sfera, tačiau daugelis chiropraktikų gydo kitus ir kitus negalavimus, išskyrus raumenų ir kaulų ligas. Ji apjungia pagrindinės ir alternatyviosios medicinos aspektus ir nėra susitarimo, kaip tiksliai apibrėžti šią profesiją[13].

Chiropraktika sutampa su keliomis kitomis manualinės terapijos formomis, įskaitant masažo terapiją, osteopatiją, kineziterapiją ir sporto mediciną.  Chiropraktikos diagnozė gali apimti įvairius metodus, įskaitant skeleto vaizdavimą, stebėjimo ir lytėjimo įvertinimą, ortopedinį bei neurologinį įvertinimą. Chiropraktikas gali nukreipti pacientą pas atitinkamą specialistą arba bendradarbiauti su kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Bendras paciento konsultavimas apima stuburo manipuliavimą (SM) ir kitas manualines sąnarių ir minkštųjų audinių terapijas, reabilitacinius pratimus, sveikatos stiprinimą, elektrinius būdus, papildomas procedūras ir gyvenimo būdo patarimus[14]. Chiropraktikai paprastai neturi licencijos išrašyti medikamentų ar atlikti didelių operacijų Jungtinėse Valstijose (nors Naujoji Meksika tapo pirmąja JAV valstija, leidžiančia „pažangios praktikos“ apmokytiems chiropraktikams skirti tam tikrus vaistus)[15].

Chiropraktika ir kineziterapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažnai sumaišomos šios dvi medicinos sritys. Kineziterapija pacientams padeda atgauti judėjimo laisvę, kuri dėl ligos ar traumos buvo prarasta. Kineziterapija taip pat padeda sumažinti įvairių ligų sukeltą chronišką skausmą. Tuo tarpu chiropraktika yra sutelka į nervų bei skeleto raumenų sistemas ir raumenis, nes šie elementai yra vieni svarbiausi judėjimo užtikrinimui. Ir kineziterapija, ir chiropraktika yra orientuota į stuburo būklės gerinimą, nepaisant to, kad liga gali būti tiesiogiai nesusijusi su šia kūno vieta. Daugeliu atveju chiropraktinis gydymas vyksta tik per stuburą, nors pavyzdžiui traumos ar ligos židinys gali būti kojose ar rankose. Tuo tarpu kineziterapeutai koncentruojasi konkrečiai į ligos ar traumos židinį.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chiropraktikos atstovas atlieka slankstelio pozicijos koregavimą

Stuburo manipuliavimas, kurį chiropraktikai vadina „stuburo koregavimu“ arba „chiropraktikos reguliavimu“, yra dažniausiai naudojamas metodas chiropraktikos priežiūroje. Stuburinės dalies manipuliavimas yra pasyvus rankinis manevras, kurio metu trijų sąnarių kompleksas pastumiamas už įprasto judesio amplitudės ribų, bet ne tiek, kad išnarintų ar pažeistų sąnarį[16]. Pagrindinis veiksnys – dinaminė trauka, kuri yra staigi jėga, bandanti padidinti sąnario judesio amplitudę. Klinikiniai įgūdžiai naudojant traukos jėgas priklauso nuo gydytojo sugebėjimo reguliuoti krūvio trukmę ir dydį[17]. Bendrai tariant, stuburo manipuliacinė terapija (SMT) apibūdina metodus, kai rankos naudojamos manipuliuoti, masažuoti, mobilizuoti, koreguoti, stimuliuoti, pritaikyti trauką ar kitaip paveikti stuburą ir su juo susijusius audinius[16].

Yra keletas chiropraktikos pritaikymo būdų, nors dauguma chiropraktikų naudoja kelių metodikų derinius. 2003 m. Apklausoje daugiau nei 10% licencijuotų JAV chiropraktikų nurodė, jog pacientams buvo atliktos šios pritaikomosios procedūros: įvairi technika (manipuliavimas visu stuburu, naudojant įvairias technikas), galūnių reguliavimas, „Activator“ technika (kuriai naudojama spyruoklinė priemonė). Tikslūs stuburo koregavimai, Thompsono technika (kuri remiasi išsamiais procedūriniais protokolais), ir daugelis kitų[18]. JAV ir JK draudikai atsisako drausti chiropraktines paslaugas naudojančius žmones, nes mano, kad tai yra „eksperimentinė ir tiriamoji“ medicinos sritis[19]. Tokia pati situacija ir Europoje – kai kurių draudimo bendrovių sveikatos draudimo taisyklėse vardijant pagrindines sveikatos grąžinimo išlaidų draudimo apsaugos sąlygas aiškiai nurodoma, kad netradiciniai gydymo būdai (kaip chiropraktika) yra neatlyginami[20].

Nauda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juosmeninės, kaklinės bei krūtininės stuburo srities korekcijos

Nėra pagrįstų įrodymų, kad chiropraktika yra veiksminga gydant bet kokią sveikatos būklę, išskyrus galbūt tam tikrų rūšių nugaros skausmus[5]. Chiropraktikų paskelbti tyrimai vienareikšmiškai yra šališki.

Yra daugybė būdų norint įvertinti gydymo rezultatus. Chiropraktikos gydymui, kaip ir visam kitam medicininiam gydymui, didelę įtaką turi placebo efektas. Klinikiniams stuburo manipuliacinės terapijos (SMT) tyrimams sunku sukurti patikimą placebą, kadangi ekspertai dažnai nesutaria, ar siūlomas placebas iš tikrųjų neturi jokio poveikio[21] – todėl tampa sunku įvertinti tyrimų rezultatus, nusakančius chiropraktikos efektyvumą.

Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad chiropraktikos metodas yra saugus, kai naudojamas kvalifikuotai ir tinkamai. Manipuliavimas laikomas gana saugiu, tačiau gali kilti komplikacijų, be to, jis turi neigiamą poveikį, riziką ir kontraindikacijas. Absoliučios kontraindikacijos gydant stuburą yra sąlygos, kuriomis negalima manipuliuoti, šios kontraindikacijos yra reumatoidinis artritas ir būklės, dėl kurių sąnariai nestabilūs. Santykinės kontraindikacijos yra sąlygos, kai padidėjusi rizika yra priimtina kai kuriose situacijose ir kai pasirenkama mažos jėgos ir minkštųjų audinių technika, šios kontraindikacijos apima osteoporozę[12]. Netiesioginė chiropraktikos rizika apima uždelstą ar praleistą diagnozę pasikonsultavus su chiropraktiku[5].

Nugaros chiropraktinis manipuliavimas yra susijęs su dažnu, lengvu ir laikinu neigiamu poveikiu, įskaitant naują ar pasunkėjusį skausmą ar sąstingį paveiktame kūno regione. Apskaičiuota, kad jų pasitaiko nuo 33% iki 61% pacientų, jie dažnai pasireiškia per valandą po gydymo ir išnyksta per 24–48 valandas, nepageidaujamos reakcijos dažniau pasitaiko po manipuliavimo nei mobilizacijos[22]. Dažniausiai nurodomas nepageidaujamas poveikis yra lengvas galvos skausmas, skausmingumas ir trumpam padidėjęs skausmo nuovargis. Retais atvejais manipuliavimas stuburine nugaros dalimi, ypač viršutine, taip pat gali sukelti komplikacijas, kurios gali sukelti nuolatinę negalią ar mirtį, tai gali pasireikšti suaugusiesiems ir vaikams.  Žinomas atvejis, kai trijų mėnesių vaikas mirė po manipuliacijos kaklo sritimi. Medicinos literatūroje yra pranešimų apie 26 mirusiuosius nuo 1934 m. po chiropraktikos manipuliacijų[23].

Chiropraktikai, kaip ir kiti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kartais naudoja diagnostinius vaizdinius metodus, tokius kaip rentgeno spinduliai ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie veikia jonizuojančiosios spinduliuotės principu[24]. Kai kurie chiropraktikai gali net kelis kartus per metus pacientą rentgenologiškai apžiūrėti. Praktikos gairėmis siekiama sumažinti nereikalingą radiacijos poveikį, kuris padidina vėžio riziką proporcingai gaunamos radiacijos kiekiui. Tyrimai rodo, kad radiologijos instrukcijos, teikiamos chiropraktikos mokyklose visame pasaulyje, yra pagrįstos įrodymais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Definition of chiro- in English“. Oxford English Dictionary. Oxford University Press. 2014.
  2. ↑ Nelson CF, Lawrence DJ, Triano JJ, Bronfort G, Perle SM, Metz RD, Hegetschweiler K, LaBrot T (2005). „Chiropractic as spine care: a model for the profession“. Chiropractic & Osteopathy. 13 (1): 9. doi:10.1186/1746-1340-13-9. PMC 1185558. PMID 16000175.
  3. ↑ Vytenis Sinkevičius, Rita Vaičekauskaitė, Algimantas Kirkutis, Dalius Serafinas (2014). „Vaizdinių terapijos konceptualizavimas papildomos, alternatyvios ir tradicinės medicinos kontekste“. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online. 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 11-16. doi:10.5200/sm-hs.2014.062
  4. ↑ Bellamy, Jann (December 20, 2018). „Legislative Alchemy 2018: Chiropractors rebranding as primary care physicians continues“. sciencebasedmedicine.org. Archived from the original on December 19, 2019. Nuoroda tikrinta 2019-12-18.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Ernst E (May 2008). „Chiropractic: a critical evaluation“. Journal of Pain and Symptom Management. 35 (5): 544–62. doi:10.1016/j.jpainsymman.2007.07.004. PMID 18280103.
  6. ↑ Haynes MJ, Vincent K, Fischhoff C, Bremner AP, Lanlo O, Hankey GJ (2012). „Assessing the risk of stroke from neck manipulation: a systematic review“. International Journal of Clinical Practice. 66 (10): 940–47. doi:10.1111/j.1742-1241.2012.03004.x. PMC 3506737. PMID 22994328.
  7. ↑ Baer HA (1987). „Divergence and convergence in two systems of manual medicine: osteopathy and chiropractic in the United States“. Medical Anthropology Quarterly. 1 (2): 176–93. doi:10.1525/maq.1987.1.2.02a00030.
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 Keating JC Jr; Cleveland CS III; Menke M (2005). „Chiropractic history: a primer“ (PDF). Association for the History of Chiropractic. Archived from the original (PDF)on 2014-04-24. Nuoroda tikrinta 2008-06-16.
  9. ↑ Martin SC (October 1993). „Chiropractic and the social context of medical technology, 1895–1925“. Technology and Culture. 34 (4): 808–34. doi:10.2307/3106416. JSTOR 3106416. PMID 11623404.
  10. ↑ Cooper RA, McKee HJ (2003). „Chiropractic in the United States: trends and issues“. Milbank Quarterly. 81 (1): 107–38, table of contents. doi:10.1111/1468-0009.00040. PMC 2690192. PMID 12669653.
  11. ↑ Cooper RA, McKee HJ (2003). „Chiropractic in the United States: trends and issues“. Milbank Quarterly. 81 (1): 107–38, table of contents. doi:10.1111/1468-0009.00040. PMC 2690192. PMID 12669653.
  12. ↑ 12,0 12,1 World Health Organization (2005). WHO guidelines on basic training and safety in chiropractic (PDF). ISBN 978-92-4-159371-7. Nuoroda tikrinta 2008-02-29.
  13. ↑ Meeker WC, Haldeman S (2002). „Chiropractic: a profession at the crossroads of mainstream and alternative medicine“. Annals of Internal Medicine. 136 (3): 216–27. CiteSeerX 10.1.1.694.4126. doi:10.7326/0003-4819-136-3-200202050-00010. PMID 11827498. S2CID 16782086.
  14. ↑ Norris P (2001). „How 'we' are different from 'them': occupational boundary maintenance in the treatment of musculo-skeletal problems“. Sociology of Health and Illness. 23 (1): 24–43. doi:10.1111/1467-9566.00239.
  15. ↑ Occupational And Professional Licensing, Chiropractic Practitioners, Chiropractic Advanced Practice Certification Registry (PDF) Nuoroda tikrinta 2010-05-03.
  16. ↑ 16,0 16,1 Winkler K, Hegetschweiler-Goertz C, Jackson PS, et al. (2003). „Spinal manipulation policy statement“ (PDF). American Chiropractic Association. Archived from the original (PDF) on 2011-07-20. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
  17. ↑ Pickar JG, Sung PS, Kang YM, Ge W (2007). „Response of lumbar paraspinal muscles spindles is greater to spinal manipulative loading compared with slower loading under length control“. The Spine Journal. 7 (5): 583–95. doi:10.1016/j.spinee.2006.10.006. PMC 2075482. PMID 17905321.
  18. ↑ Christensen MG, Kollasch MW (2005). „Professional functions and treatment procedures“ (PDF). Job Analysis of Chiropractic (PDF). Greeley, CO: National Board of Chiropractic Examiners. pp. 121–38. ISBN 978-1-884457-05-0. Archived from the original (PDF) on 2008-09-10. Nuoroda tikrinta 2008-08-25.
  19. ↑ „Chiropractic Services – Policy“, Aetna, archived from the original on 24 March 2016, retrieved 29 March 2016
  20. ↑ Indrė Špokienė (2012). „Papildomos ir alternatyvios (netradicinės) medicinos paslaugų teisinis reguliavimas: dabartis ir perspektyvos“. Socialinių mokslų studijos. 2012, 4(2): 621–644.
  21. ↑ Hancock MJ, Maher CG, Latimer J, McAuley JH (2006). „Selecting an appropriate placebo for a trial of spinal manipulative therapy“ (PDF). Australian Journal of Physiotherapy. 52 (2): 135–38. doi:10.1016/S0004-9514(06)70049-6. PMID 16764551. Archived from the original (PDF) on 2013-10-30.
  22. ↑ Gouveia LO, Castanho P, Ferreira JJ (2009). „Safety of chiropractic interventions: a systematic review“ (PDF). Spine. 34 (11): E405–13. doi:10.1097/BRS.0b013e3181a16d63. PMID 19444054. S2CID 21279308.
  23. ↑ Ernst E (2010). „Deaths after chiropractic: a review of published cases“. International Journal of Clinical Practice. 64 (8): 1162–65. doi:10.1111/j.1742-1241.2010.02352.x. PMID 20642715. S2CID 45225661.
  24. ↑ Bussières AE, Taylor JA, Peterson C (2008). „Diagnostic imaging practice guidelines for musculoskeletal complaints in adults – an evidence-based approach – part 3: spinal disorders“. Journal of Manipulative and Physiological Therapeutics. 31 (1): 33–88. doi:10.1016/j.jmpt.2007.11.003. PMID 18308153.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Chiropraktika&oldid=6488093"