Fitoterapija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gydomųjų žolių žinynas De Materia Medica (XII–XII a.)

Fitoterapija – medicinos atšaka, besiremianti įvairių augalų panaudojimu gydymo tikslams.

Išsivystė iš žolininkystės, o pastaruoju metu yra įgijusi mokslinį[1], nežiūrint problematiškumo[2] bei industrinį pobūdį.

Daugelyje ES šalių fitoterapija yra įteisinta įstatymiškai. Fitoterapija be mokslinės žolininkystės apima gydymą jūriniais augalais, krūmų, medžių, kerpių, grybų dalių preparatais. Yra sėkmingo fitoterapijos taikymo pavyzdžių netgi onkologijoje, ją taikant kaip papildą chirurginiam-chemoterapiniam bei radiaciniam gydymui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Talalay P. and Talalay P., „The Importance of Using Scientific Principles in the Development of Medicinal Agents from Plants“, Academic Medicine, 2001, 76, 3, p238.
  2. Eisenberg DM, Annals of Internal Medicine 127 (1997) Number 1 p61 – [1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]