Placebas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Placebas – tariamas vaistas, kurio poveikis a priori gydant sveikatos sutrikimą (ligą) yra nulinis arba jo poveikis nėra žinomas. Placebo išvaizda, kvapas ir skonis yra tokie patys, kaip ir tikrų vaistų (siekiant, kad pacientai ar tiriamieji negalėtų jų atskirti). Placebas labiausiai naudojamas klinikiniuose tyrimuose tiriant vaistų poveikį.

[taisyti] Termino istorija

Placebo lotynų kalba reiškia „Aš pamaloninsiu“ ir atėjo per klaidingą Biblijos 116 psalmės frazės vertimą, kuri iš tikro turėtų būti „Eisiu priešais Viešpatį“. Viduramžių katalikiškoje liturgijoje taip pradėdavo vakarines pamaldas už mirusiuosius. Kartais būdavo samdomi profesionalūs raudotojai, kad „dainuotų placebus“. XIX a. pradžioje terminas prigijo medicinoje reikšdamas „labiau palengvinantis nei naudingas“, kaip aiškinta 1811 m. išleistame medicininiame žodyne.

[taisyti] Placebo pavyzdžiai

Cukraus tabletės, krakmolo tabletės, „tariamas“ gydymas (kai ligoniui vietoje vaistų duodamas placebas), netikra operacija.