Fipai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Wafipa
Gyventojų skaičius 200 tūkst. (1992 m.)
Populiacija šalyse Tanzanija
Kalba (-os) ičifipa, ičimambve
Religijos krikščionybė
Giminingos etninės grupės bende, tongwe

Fipai, vafipai (wafipa) – Tanzanijos etninė grupė, kuri kalba ičifipa ir ičimambve kalbomis, priklausančiomis bantu kalboms. 1992 m. jų buvo priskaičiuojama 200 tūkst. Nedidelė dalis gyvena gretimose teritorijose Zambijoje ir Malavyje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiųjų ežerų valstybė:
Ufipa
Šalis Tanzanija (Rukva)
Tautos vafipai
Valstybės Milansis, Nkansis, Ljangalilė
Ufipa buvo Rukvos regiono pietinėje dalyje

Jų gyvenamas istorinis regionas yra vadinamas Ufipa dab. Tanzanijos pietvakariuose. Apima didžiąją dalį Rukvos administracinio regiono, ypač jo pietinę dalį. Tai - kalnuotas aukštumų regionas, įsiterpęs tarp Tanganikos vakaruose ir Rukvos ežero rytuose. Seniau jis buvo apaugęs miškais, tačiau dėl intensyvaus ūkio miškai buvo iškirsti. Šiaurėje ir šiaurės rytuose leidžiasi į bende ir pimbvių žemes (už jų buvo Buha karalystės). Pietryčiuose ribojasi su vandų ir kitų genčių žemėmis.

Didžiausias regiono miestas - Sumbavanga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštikalnių, vėsesnio klimato ir musei cėcė neprieinamas regionas buvo labai tinkamas žemdirbystei ir gyvulininkystei. Todėl čia jau XVII a. pabaigoje susiformavo gentinė karalystė, kurią vienijo vienas vadas, reziduojantis Milansio gyvenvietėje. Dėl to visa karalystė buvo žinoma kaip Milansis. Valdovui, tituluojamam aeene, pakluso penkių provincijų valdytojai.

XVIII a. viduryje, pasak legendų, į regioną atėjo moterys iš šiaurės, kurios paveržė vietos vadų valdžią ir įkūrė naują dinastiją - Tvači (Twachi). Skirtingi autoriai šias atsikėlėles sieja su migrantais iš Buha regiono, ar etniniais tutsiais. Tuo metu Ufipos regione susiformavo dvi stiprios karalystės - Nkansis šiaurėje ir Ljangalilė pietuose. Jų tarpusavio konkurencija lėmė abiejų valstybių centralizaciją, politinių sistemų stiprinimą. Abi valstybės išvystė vieną geriausių geležies lydimo technologijų Didžiųjų ežerų regione, ir buvo technologiškai bei kultūriškai pranašesnės už aplinkines tautas.

XIX a. III dešimtmetyje Ufipą pasiekė karingos ngonių gentys iš pietų, kurios dalyvavo mfekanės procesuose. Ngoniai dešimtmečiui paėmė kontrolę didžiuliame regione nuo Tanganikos iki Indijos vandenyno, įskaitant ir Ufipą. Tačiau 1848 m. mirus jų valdovui Zwangendabai, jų gentinė "imperija" subyrėjo.

Ši invazija paskatino fipus nutraukti tarpusavio karus ir pradėti stiprinti ekonomiką bei karinę galią. Valstybės, ypač Nkansis, aktyviai įsitraukė į prekybą su Svahilių krantu. Tai lėmė ir strategiškai svarbi padėtis: fipai kontroliavo svarbiausius prekybinius kelius tarp njamvezių pirklių šiaurės rytuose ir Kazembės karalystės pietvakariuose. Prekybos dėka fipai ėmė įsigyti modernių šaunamųjų ginklų. Nkansis buvo viena iš labiausiai išsivysčiusių ir centralizuotų valstybių Didžiųjų ežerų regione. Ji turėjo aiškiai apibrėžtas sienas, provincijas, politinę struktūrą. Jos valdovas mvene net turėjo arabų kilmės ministrą pirmininką.

Atėjus vokiečiams kolonistams, fipai nesipriešino kolonizacijai, sparčiai priėmė krikščionybę. Jų valdovų dinastijos tęsėsi iki 1962 m, kuomet po Tanganikos nepriklausomybės karalystės buvo panaikintos.

Monarchai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milansis

  • Ntatakwa
  • Sulandasi
  • Ntaseka

Nkansis

  • Msili
  • Ndaasi
  • Ntinda I Mkolokombe
  • Suumba I Mwaana Nsia
  • Nandi I wa Kukutango
  • Ntinda II Kwasiganwa
  • Ncinga Cileengwi
  • Suumba II Kalonga "inkosi"
  • apie 1860 Sangu Capitimpuunda
  • 1860 - 1891 Nandi II Kapuufi
  • 1891 Suumba III
  • 1891 Ntinda III Kiteta
  • 1891 - 1916 Ntinda IV Kilatu
  • 1916 - 1931 Ngalu Cisicamfipa
  • 1931 - 1956 Ntinda III Kapere (pakartotinai)
  • 1956 - 1962 Joseph Kapuufi II

Ljangalilė

  • Sangu
  • Nguwa Wapilinga (Mwaana Nyekenti)
  • apie 1879 Suumba Kasuumba (Pilula Fipa)
  • 1879 - 1899 Yulamaasi
  • 1899 - 1910 Saa
  • 1910 - 1962 Nti Kifata