Benai
| Benai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~1,88 mln. |
| Populiacija šalyse |  Tanzanija
|
| Kalba (-os) | benų |
| Religijos | prigimtinė tikyba, krikščionybė, islamas |
| Giminingos etninės grupės | hehai, pogolai, sangai, matumbiai ir kt. |
Benai arba vabenai (Wabena) – Rytų Afrikos tauta, priklausanti bantams. Gyvena vidurio Tanzanijoje, Iringos regione. Populiacija – ~1,88 mln. žmonių (XX a. pab.). Vartoja benų (ekibena) kalbą (bantų kalbų grupė). Dauguma išpažįsta tradicinius tikėjimus, yra musulmonų sunitų ir katalikų.
Pagrindiniai tradiciniai benų verslai yra lydiminė žemdirbystė (manijokai, ryžiai, kukurūzai) ir nugintinė gyvulininkystė (avys, ožkos). Amatai: pynimas, medžio drožyba. XX a. pab. daug benų gyveno ir dirbo miestuose.
Turį gausų muzikinį folklorą.[1] Tradicinei tikybai būdingas protėvių kultas, gamtos galių sureikšminimas. Stato medines antropomorfines stelas, susijusias su protėviais.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Benai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Бена,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.