Haranas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Haranas
Ḫarrānu, Κάρραι
Haranas
Koordinatės	36°52′39″ š. pl. 39°02′02″ r. ilg.
Vieta	Turkija (Sanliurfos provincija)
Regionas	Artimieji Rytai
Istorija
Pastatytas	III tūkst. pr. m. e.
Sugriautas	XIII a.
Tauta	amoritai, arabai
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Haranas – senovinis miestas-valstybė, egzistavęs dabartinėje Turkijoje, netoli dabartinio Altynbašako (Altınbaşak) kaimo, 44 km į pietryčius nuo Šanliurfos.

Istorija

Senovės Haranas

Senovės laikotarpiu Haranas buvo svarbus prekybinis centras, nuo III tūkst. pr. m. e. įsikūręs Balicho upės slėnyje, kuris Biblijoje vadinamas Paddan-Aram. Pats miestas buvo žinomas kaip Ḫarrānu (asirų kalboje) ir kaip Ḥaran (חָרָן) (hebrajų kalba).

III tūkst. pr. m. e. II pusėje Haranas tikriausiai buvo patekęs į Eblos įtakos sferą: dantiraščio lentelėse minima, kad Harano karalius vedė Eblos princesę. Biblijoje minima, kad Harane trumpam apsistojo Abraomas savo kelionėje iš Ūro į Kanaaną. Iš Harano buvo kilusi Izaoko žmona Rebeka.

II tūkst. pr. m. e. Haranas greičiausiai buvo miestas-valstybė, kol jo XIV a. pr. m. e. nesunaikino hetitų valdovas Pijašilis, prijungdamas jį prie Hetitų imperijos. Nuo X a. pr. m. e. Harane įsitvirtino aramėjai, nuo 763 m. jį paėmė Asirija. Asirams Haranas buvo svarbus strategiškai miestas, kuriame kirtosi prekybiniai keliai iš Damasko, Karchemišo ir Ninevės. Čia buvo viena svarbiausių mėnulio dievo Sino šventyklų. Trumpam, 612–608 m. pr. m. e., Haranas netgi tapo paskutiniąja Asirijos sostine.

Po to Haraną valdė Naujoji Babilono karalystė, Achemenidų imperija.

Helenistinis Haranas

331 m. pr. m. e. Haraną paėmė Aleksandras Makedonietis, o po šio mirties miestas atiteko Seleukidų imperijai. Graikai, vėliau ir romėnai, miestą vadino Carrhae (gr. Κάῤῥαι). Iki to laiko Haraną regione jau buvo nustelbęs kitas miestas – Edesa (dab. Sanliurfa) šiaurėje. Nuo senovinio pastarojo pavadinimo visas regionas tapo vadinamas Osroena. 132 m. pr. m. e.-244 m. Osroena buvo pusiau priklausoma buferinė valstybė, iš pradžių įtakota Partų imperijos, o nuo 114 m. – Romos imperijos.

Osroena ir Haranas ilgą laiką buvo nacionalinio semitų pasipriešinimo helenizacijai, vėliau kristianizacijai, centras. Nors čia buvo įkurta vyskupija, dauguma gyventojų išpažino senuosius dievus Siną ir Ašūrą. Regione kilo ir mandėjų religija.

Islamiškasis Haranas

Islamiškojo Harano liekanos

651 m. Arabai nukariavo Sasanidų imperiją, ir Haranas tapo Kalifato dalimi. Arabų kalboje jis žinomas kaip Haran (). Nuo tada regionas tapo žinomas kaip Diyar-Mudar, o Haranas buvo vienas didžiausių jo miestų, greta Rakos ir Sanliurfos. Haranas greitai tapo vienu pirmųjų mokslo židinių Kalifate, kur suklestėjo pirmasis universitetas, pynėsi klasikinės, krikščioniškosios ir islamiškosios tradicijos. Šios Harano kultūros kūrėjai buvo nearabai krikščionys ir mandėjai sirai.

1032 m. sirų bendruomenę ėmė naikinti įvairios musulmoniškos sektos. Pagrindinė šventykla ir universitetas buvo paversti arabų kilmės dinastijų Numairidų ir Zengidų tvirtove. 1104 m. nesėkmingai Haraną siekė paimti Kryžiuočiai, regione įkūrę Edesos grafystę. Vėliau Harane viešpatavo kurdų kilmės Ajubidai, kol miestą apie 1260 m. sugriovė Mongolų imperija. Po to miestas nebeatsigavo.

Archeologija ir turizmas

Avilių tipo pastatai Harane

Haranas kasinėtas 1951–1956 m. jungtinės britų-turkų ekspedicijos, vadovaujant D. S. Rice. Vis dar matomos islamiškojo miesto liekanos, išlikę vieneri vartai. Tikriausiai nuo XVIII a., valdant Osmanų imperijai, vietovė buvo apgyvendinta arabų beduinų genčių, kurie statė garsius avilių tipo pastatus. Sirų bendruomenių beveik neišlikę. Dabar šie pastatai daugiausia rodomi turistams, kadangi visi gyventojai persikėlę į netoliese esantį Altynbašako kaimą.